Kad ir kaip būtų kaltinamas greitasis maistas dėl daugelio sveikatos sutrikimų, vis dėlto didmiesčiuose daugelis žmonių kasdien renkasi būtent tokį, nes didžiulis gyvenimo tempas verčia ieškoti kuo greičiau paruošiamų produktų. Su Kauno m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistu Gediminu Toleikiu kalbame apie greito maisto poveikį sveikatai.
Kiek ir kokio maisto reikėtų valgyti kasdien, kad gautume visų organizmui reikalingų medžiagų ir būtume sveiki?
Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 pavadinimų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų.
Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 pavadinimų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų.
Nė vienas maisto produktas, išskyrus motinos pieną pirmų mėnesių kūdikiui, neturi reikiamo visų medžiagų kiekio.
Maisto įvairovę iliustruoja Maisto pasirinkimo piramidė, kurios pagrindą sudaro dvi maisto produktų grupės, kurių rekomenduojama vartoti kasdien ir kelis kartus per dieną. Piramidės pagrindo maisto produktų grupės – augalinės kilmės. Taip yra todėl, kad šių grupių maisto produktų sudėtyje vyrauja kompleksiniai angliavandeniai, savo sudėtyje turintys didelį krakmolo kiekį ir mažą cukraus (sacharozės) kiekį. Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis, ypač vaikams. Jie greitai suskaldomi, rezorbuojasi virškinamajame trakte, ir organizmas greitai gauna reikalingą energiją.
Daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus ar bulves. Šiuose maisto produktuose yra labai mažai riebalų. Be energijos, jie aprūpina organizmą baltymais, skaidulinėmis medžiagomis, mineralinėmis medžiagomis (kaliu, kalciu, magniu) ir vitaminais (C, B6, folio rūgštimi, karotinoidais). Nemažai žmonių klaidingai mano, kad valgant duoną ir bulves galima greičiau nutukti, nei valgant kitokius produktus. Tačiau angliavandeniai geriausiai pasisavinami ir iš karto panaudojami organizmo energinėms reikmėms tenkinti. Augaliniuose produktuose yra įvairių skaidulinių medžiagų, kurios priklauso angliavandeniams ir kurių žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20–30 g, t. y. ne mažiau kaip 12 g ir ne daugiau 32 g per parą. Skaidulinės medžiagos labai svarbios, nes sujungia tulžies rūgštis, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, skatina storosios žarnos motoriką ir kt. Ypač daug skaidulinių medžiagų turi produktai iš rupaus malimo miltų ar nemaltų grūdų gaminiai.
Taigi, galime kalbėti apie makaronus, kuriuos lengva ir greitai galima pagaminti. Vienas dažniausių greito maisto pasirinkimų – vandeniu užpilami makaronai. Ar galėtume juos laikyti visaverčiu maistu?
Karštu vandeniu užplikomi makaronai priklauso greitai paruošiamo maisto kategorijai. Toks maistas yra dažnai pigesnė ir greitesnė alternatyva maisto gaminimui namuose. Ir nors pastaruoju metu greitasis maistas tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, jis neretai pasižymi dideliu kalorijų, riebalų, sočiųjų riebalų kiekiu bei yra gausiai praturtintas cukrumi ir druska! Atsižvelgiant į visus šiuos faktus, galima teigti, kad šie makaronai nėra sveikatai palankus maisto produktas.
Etiketėje randu tokias medžiagas: dažiklis (beta karotenas), druska, cukrus, skonio stiprikliai (E621, E 627, E 631), vištienos kvapioji medžiaga, hidrolizuoti augaliniai baltymai, tešlos kildymo medžiagos natrio ir kalio karbonatai. Kaip jos veikia sveikatą?
Greitasis maistas yra priskiriamas prie sveikatai nepalankių maisto produktų. Vartojant tokį maistą retai ir mažomis porcijomis, didesnių pokyčių organizme nepastebima. Tačiau atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad dažnas greito maisto vartojimas lemia įvairius žmogaus sveikatos sutrikimus, dėl juose esančių kenksmingų medžiagų. Greitasis maistas didina kūno svorį ir nutukimo riziką, yra pagrindinis rizikos veiksnys antrojo tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, hipertenzijos ir insulto bei kai kurių onkologinių ligų rizikos veiksnys.
Paanalizuokime Jūsų pateiktus maisto priedus ir jų įtaką žmogaus sveikatai:
Dažiklis beta karotenas – nepavojingas. Savybės: Oranžiniai raudonas. Dirbtinis dažiklis, panašios formos randamas ir gamtoje. Naudojamas: Padažuose, gėrimuose, saldumynuose.
E621 – mononatrio glutamatas: BŪTINA VENGTI. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Vengti sergantiems migrena. Gali būti genetiškai modifikuotas. Savybės: Skonio stiprinimo medžiaga. Naudojimas: neleistinas kūdikių ir mažų vaikų maiste, konservuotose daržovėse, padažuose, daugelyje šaldytų produktų. Hidrolizuotus augalinius baltymus taip pat galime priskirti prie skonį stiprinančių medžiagų.
E627 – dinatrio guanilatas: PAVOJINGAS. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Aktyvina podagros vystymąsi. Savybės: Skonio stiprinimo medžiaga. Neleidžiama naudoti kūdikių ir vaikų maiste.
E631 – dinatrio inozinatas: PAVOJINGAS. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Aktyvina podagros vystymąsi. Savybės: Skonio stiprinimo medžiaga.
E500 ir E501 – natrio ir kalio karbonatas: nepavojingas.
Druska. Per didelis druskos kiekis, gaunamas su maistu yra hipertonijos, širdies ir kraujagyslių ligų nemenkas rizikos veiksnys. Pagrindiniai druskos vartojimo įtakos kraujo spaudimo didėjimui įrodymai veda prie natrio. Pagrindinis natrio šaltinis maiste yra druska (NaCl). Terminai „druska“ ir „natris“ dažnai vartojami kaip sinonimai, nors pagal svorį druską sudaro 40 proc. natrio ir 60 proc. chlorido. PSO duomenimis apie 80 proc. druskos su maistu gauname iš perdirbtų maisto produktų, tokių kaip: duona, sūris, padažai, konservuota mėsa ir greitasis maistas.
Cukrus. Tai nervų sistemą stimuliuojantis produktas. Rafinuotas cukrus žmogaus organizmui nereikalingas, tačiau organizmo energiniams poreikiams patenkinti reikia cukrinių medžiagų angliavandenių.
Taigi ilgalaikis ir besaikis tokio maisto vartojimas gali skatinti 2-ojo tipo cukrinio diabeto, gastrito, vėžio, dantų ėduonies, širdies ir kraujagyslių sistemos bei daugelio kitų lėtinių neinfekcinių ligų paplitimo riziką, todėl rekomenduočiau tokį maistą vartoti kuo rečiau, kai nėra kitų alternatyvų arba visai išbraukti iš savo raciono tiek sveikiems, o tuo labiau sveikatos problemų turintiems asmenins.
Greitasis maistas – dažniausias greitas vaikų ir paauglių maistas. Ar jis nors kiek gali būti naudingas augančiam organizmui? Gal geriau valgyti tokius, nei būti alkanam?
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad kas antras Lietuvos gyventojas greitąjį maistą valgo bent kartą per savaitę ar dažniau, o dažniausiai vartoja mokiniai ir studentai. Vartotojai nurodo pagrindines greitojo maisto vartojimo priežastis: skanus ir jam sunku atsispirti; pirmas pasirinkimas skubant; ekonomiškas pasirinkimas.
Jaunų žmonių sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis didėja, šis maisto produktas vienas iš rizikos veiksnių, kurie skatina šių ligų atsiradimą. Tačiau badauti taip pat nepatarčiau, visada galima rasti alternatyvą.