Švediškas „tvarkymasis prieš mirtį“ – kas tai?

Nereikalingų daiktų atsikratymas / Vida Press nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2017-10-15 15:54
Skamba baisiai? Iš tiesų taip nėra – galbūt jūs, to nežinodami, jau praktikuojate šį būdą, angliškai vadinamą „swedish death cleaning“, o švediškai apibūdinamą žodžiu „dostadning“.

„Dostadning“ („do“ reiškia mirtį, „stadning“ – tvarkymąsi) sąvoka apibūdina ilgalaikį lėtą veiksmą, kuomet prarūšiuojami ir išmetami (arba atiduodami) per ilgus metus žmogaus prikaupti daiktai, kad namai būtų tvarkingesni ir gražesni, kai ateis laikas palikti šią žemę. Idealiu atveju žmogus tą pradeda daryti sulaukęs penkiasdešimties ir tęsia iki savo mirties.

Esminis šio prasivalymo tikslas – sumažinti daiktų kiekį, ypač visokių nereikšmingų smulkmenų, kad po jūsų mirties artimiesiems liktų kuo mažiau šlamšto (su kuriuo kažką juk reikės daryti...).

Viena senjora – Margareta Magnusson – netgi parašė apie tai knygą „The Gentle Art of Swedish Death Cleaning: How to free yourself and your family from a lifetime of clutter“.

Kaip moteris pasakoja knygoje, per savo gyvenimą ji kraustėsi septyniolika kartų. Todėl ji žino, ką patarti, kai eina kalba apie kokius daiktus pasilikti, o su kuriais – atsisveikinti.

Jeigu pradėsite tvarkytis, tai nereiškia, kad jau ruošiatės atgulti amžino poilsio.

M. Magnusson teigia, kad pradėti (ir tęsti) tokį „prasivalymą“ galima jau vien apie tai kalbant. Papasakokite apie tai artimiesiems, tuomet beliks nuo žodžių pereiti prie veiksmų. Čia tas pats, kas su sportu – jei pasigirsite aplinkiniams, kad pradėsite sportuoti, tą daryti ir teks.

Antras svarbus dalykas – tai nebijoti šio veiksmo. Jeigu pradėsite tvarkytis, tai nereiškia, kad jau ruošiatės atgulti amžino poilsio. Ir tai nėra slegiantis užsiėmimas. Tiesiog pamąstykite, kokios velniavos galbūt prikaupėte per tuos metus. Net jums paties ne visi tie daiktai yra reikalingi ir ne visi kelia gerus prisiminimus. Ką jau kalbėti apie jūsų artimuosius. Jūsų senovinis žiedas ar fotoaparatas jiems kels sentimentų, bet dvidešimt žvakidžių, statulėlių, mokyklos laikų sąsiuviniai – ne.

Knygos autorė pataria gerų atsiminimų sukeliančius daiktus pasilikti, o blogų – atsikratyti. Jeigu artimieji sutiks, tvarkyti, prarūšiuoti jūsų daiktus galite drauge.

Galiausiai M. Magnusson siūlo apdovanoti save už pastangas – kuo nors, kas padaro gyvenimą geresnį, įdomesnį, tarkim, nueiti į kino teatrą, kavinę, bibilioteką ar kad ir pabūti gamtoje. Žinoma, savęs apdovanojimas – tai nėra naujų niekučių prisipirkimas.

Toks reguliarus prasivalymas ne tik atlaisvins erdvę, bet ir suteiks vidinės ramybės. Juk švaresni namai – švaresnė galva.

Elaima.lt

Naujausi straipsniai