Svarbią pergalę Strasbūro teisme iškovojęs Pijus Beizaras: „Tai buvo jautri akimirka“

Pijus Beizaras (kairėje) ir prieš penkerius metus paviešinta Pijaus ir Mangirdo nuotrauka (dešinėje)/Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-01-14 22:18
„Nuo ryto atsidaręs Europos žmogaus teisių sistemą laukiau sprendimo“, – sako fotografas Pijus Beizaras, prieš penkis metus padavęs Lietuvos teisėsaugą į Strasbūro teismą dėl diskriminacijos reaguojant į homoseksualių žmonių teisę būti apgintais.

Prieš penkmetį į socialinius tinklus įkelta nuotrauka, kurioje vaizduojamas dviejų vaikinų bučinys (fotografas Pijus Beizaras bučiavosi su savo tuometiniu partneriu Mangirdu), sukėlė nemenką ažiotažą. Sulaukę patyčių, grasinimų, šmeižto ir įžeidinėjimų tada vaikinai kreipėsi į Lietuvos teisėsaugą. Jie prašė pradėti tyrimą dėl neapykantos skatinimo, kurstymo diskriminuoti. Nesulaukę pagalbos iš Lietuvos teisėsaugos, Pijus su Mangirdu kreipėsi į Srasbūrą. Ir pagaliau, po ilgų laukimo metų, sausio 14-ąją jie išgirdo sprendimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Lietuvos teisėsauga nepagrįstai diskriminavo Lietuvos gėjų porą. Pasak sprendimo, vaikinai turėjo sulaukti pagalbos, taikant baudžiamosios teisės normas. Pripažinta ir tai, kad jų prašymai buvo atmesti dėl pareigūnų neigiamo nusistatymo jų seksualinės orientacijos atžvilgiu.

Pijau, daugelis LGBTQ+ bendruomenės narių sulaikę kvėpavimą laukė šios dienos. Kaip, pamatęs, jog laimėjote, reagavote jūs?

Tai buvo jautri akimirka, tad negalėjau sulaikyti ašarų, perskaitęs sprendimą. Sunku nusakyti, kaip tai buvo svarbu ne tik man, bet ir visai bendruomenei. Ir mintys, kol kas, tik teigiamos! Tikiuosi, kad šis sprendimas prisidės prie neapykantos nusikaltimų tyrimų tobulinimo. Galbūt pagaliau tokias bylas bus galima išspręsti dar nepasiekus Lietuvos teismų. Tiesa, pasaulis ties šia viena pergale nesustoja, reikia siekti naujų.

Kažkaip ypatingai šį vakarą minėsite?

Simboliškai su šeima pakelsime šampano taures ir toliau grįšime prie minčių bei planų, kaip dar galima prisidėti prie kovos už žmogaus teises Lietuvoje.

Pijus Beizaras/Robo Hornstra nuotr.
Pijus Beizaras/Robo Hornstra nuotr.

Kokia buvo Mangirdo reakcija?

Galiu kalbėti tik už save. Su Mangirdu mūsų keliai išsiskyrė prieš metus. Bet esu įsitikinęs, jog tai – visų pergalė. Be jokių abejonių.

Su Mangirdu dar kartais palaikome ryšį, kalbame. Jau praėjo nemažai laiko po skyrybų.

Po nuotraukos įkėlimo gyvenimas tikriausiai apsivertė aukštyn kojomis?

Viskas labai pasikeitė. Pradėjau burti LGBTQ+ bendruomenės narius Kaune. Kalbėjomės su jais apie problemas ir iššūkius, o vėliau, supratęs, kad aktyvus žmogus yra reikalingas ir gavęs pasiūlymą, įsitraukiau į nevyriausybinės organizacijos veiklą, tapau Kauno skyriaus pirmininku.

Netrukus režisierius Romas Zabarauskas pakvietė mane prisijungti prie Friendly City projekto. Labai daug puikių akimirkų ir įvairios veiklos turėjome Kaune. Stengiausi kiek įmanoma skirti laiko tam, kad visiems mums būtų geriau ir jaukiau gyventi Kaune, kad jaustumėmės saugesni, turėtume kur susiburti ir galėtume padiskutuoti apie tai, kas mūsų laukia toliau.

Pijus Beizaras/Robo Hornstra nuotr.
Pijus Beizaras/Robo Hornstra nuotr.

Lietuvos teisėsaugą prieš penkerius metus padavėte į teismą, nes jie nereagavo į internautų kurstymą diskriminuoti gėjų poras. Kokia opiausia problema vis dar aptinkama internete, komentarų skiltyse, mokyklose?

Sunku apie tai kalbėti. Mokyklose ypač opi problema – patyčios. Žodis „p*****s”, žeminantis homoseksualius asmenis, yra populiariausias patyčių žodis mokyklose. Liūdna galvoti ir žinoti, kad niekaip nepavyksta to dalyko „išgyvendinti“ iš švietimo sistemos ir baisu net pagalvoti, ką mokiniai jaučia, o ypač LGBTQ+ bendruomenei priklausantis jaunimas, kurie dažnai bijo kalbėti ir pasakoti apie tokias problemas.

Patyčios nėra kieta ir tai turėtų suprasti ne tik vaikai, bet ir tie patys suaugusieji, besityčiojantys iš kitų.

Naujausi straipsniai