Daugelis žavisi tobulais Provanso laukais ir juose šiūruojančiomis dieviško grožio levandomis. Tuomet dažnas, apsvaigęs nuo pamatytų vaizdų, pagalvoja, ar galėtų dalį svajingos didybės perkelti ir į savo darželį?
Kaip auginti levandas, kad jos pritaptų mūsų krašte, kuriame dažniau lyja lietūs, nei šviečia kaitri saulė? Sužinokite viską apie šių kvapnių gėlių auginimo subtilybes.
Levandų rūšys
Specialistai priskaičiuoja 39 levandų ir jų hibridų rūšis – tai daugiametis, prieskoninis, vaistinis augalas, kuris ne tik dailiai atrodo, bet ir puoselėja sveikatą. Sėklų galite įsigyti ir internetu, ir specializuotose parduotuvėse. Svarbiausiai išsiaiškinti ar tai, ką perkate tiks auginti mūsų sąlygomis. Pavyzdžiui, vienomis populiariausių laikomos tikroji levanda (lot. L.angustifolia, L.officinalis) ir varpinė arba plačialapė levanda (L. latifolia, L. stoechas).
Pastaroji nuo pirmosios skiriasi platesniais lapeliais, kitokia žiedynų struktūra, atspalviais. Kitas svarbus skirtumas – kvapas, kadangi plačialapės aromatas yra kiek švelnesnis, tačiau ne ką mažiau malonus.
Taip pat skaitykite: 5 labiausiai aistras kurstantys aromatai
Sėjimas ir sodinimas
Dažniausiai tam, kad levandos išdygtų, joms reikalinga stratifikacija (šaldymo periodas). Siūloma sausio pabaigoje ar vasario pradžioje sėklas sudėti į drėgną smėlį ir 30-40 dienų laikyti penkių laipsnių temperatūroje šaldytuve. Tačiau kokybiškos sėklos, tikinama, išauga ir be tokių gudrybių, tačiau juk atsarga gėdos nedaro, ar ne?
Vėliau, vasario pabaigoje sėklas jau galima sėti į vazonus, o už vis geriausia iškart į atskirus. Auginkite 15-21 laipsnių temperatūroje, šviesioje vietoje. Birželio pradžioje jau galite persodinti levandas lauke. Rašoma, kad vienoje ir toje pačioje vietoje levandų krūmas auga iki 25 metų, tačiau kažin ar verta tikėtis, kad jos suteiks peno jūsų sielai ilgiau kaip 8-12 metų. Persodinti nepatartina, todėl geriausiai iškart atrasti vietą, kurioje norite džiaugtis levandų aromatu.
Levandą galima dauginti vegetatyviniu būdu – auginiais arba atlankomis. Visgi, kai kurie gėlininkai pastebi, kad verčiau sėti, kadangi tokios levandos būna kur kas atsparesnės, lengviau iškenčia šalčius, geriau auga. Žydėti levandos pradeda antraisiais savo gyvenimo metais.
Auginimas
Geriausiai levandos auga saulėtose, šiltose vietose. Žemė turėtų būti lengva, neutrali arba šarminga. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka drenažas, kadangi būtina, jog vanduo nesikauptų dirvos paviršiuje.
Žemėje, kurioje gausu molio, ilgiau užsistovi vanduo, levandos prastai auga, pradeda pūti, o štai jeigu dirva labai derlinga, lapai ir ūgliai gali būti net labai vešlūs, o žiedų, deja, sulauksime ne tiek daug.
Po žydėjimo, kuris tęsiasi bene du mėnesius, levandas reikia apkarpyti. Taip jos kitais metais labiau krūmosis, puošniau žydės.
Žiemojimas
Kai kur siūloma levandas uždengti eglių šakomis, tačiau tada levandos gali išmirkti arba iššusti. Štai „suaugę“ krūmai žiemas iškenčia ir be papildomos priežiūros, tada prireikia tik apkarpyti nušalusias šakeles. Tačiau verta pagalvoti, kaip levandų krūmus apsaugoti. Kartais žiemomis spusteli tokie šaltukai, kad būtų gaila prarasti aromatingąsias gėleles, kai įdėjote nemažai darbo.
Derinimas sode
Levandos gali užaugti nuo 30 cm iki 1 metro. Iš pastarųjų aukštaūgių yra formuojamos tvoros, taip pat levandos idealiai tinka alpinariumams, rožynuose, gražiai dera su juozažolėmis, šalavijais, kiečiais.
Bene dažniausiai levandas stengiamasi auginti tokiose zonose, kad jaustųsi aromatas, pavyzdžiui, po langais. Įdomu ir tai, kad žydėjimo metu šios dieviškos gėlės privilioja bites ir atbaido kenkiančius vabzdžius.
Kvapas
Levandos aromatas kur kas labiau atsiskleidžia tada, kai ji auga skurdesnėje dirvoje, tai reiškia, kad augindami neturėtumėte persistengti su azoto trąšomis, tačiau vasaros pradžioje idealiai tiks kompleksinės.
Komentaras
Jurgita Grinkevičienė levandas augina jau beveik ketverius metus ir šiais metais džiaugiasi gausiu kvapniųjų levandų žiedų derliumi.
„Mano levandų krūmai jau semedėję – kai pirkau sodinukus, jie jau žydėjo, beliko persodinti. Labai nesidomėjau, kokioje žemėje jas sodinti, tačiau kai pasodinau, norėjosi, kad gerai augtų. Supratau, kad mano žemė ir vieta joms labai tinkama.
Levandoms reikia daug saulės, puraus ir lengvo dirvožemio. Niekada netręšiau, tačiau žiedynai dideli ir labai kvapnūs. Tačiau levandų krūmus nėra lengva genėti, nes galima prarasti visą krūmą, o iš sėklų sudaiginti ne taip paprasta, kadangi ne visos sudygsta. Sėkmingą augimą lemia tinkama vieta, žemė ir meilė levandoms, nes kai myli – atrodo jos savaime žydi ir džiugina.
Levandas džiovinu, puošiu ir kvepinu kambarius gėlių puokštelėmis. Sudžiovintus žiedlapius beriu į lino maišelius ir dedu į spintas nuo kandžių. Taip pat gaminu ir levandų aliejų, kuri naudoju kaip antiseptiką vaikams susižeidus. Levandos tinka ir arbatai, o artimiausiu metu išbandysime jas ir rūkydami žuvį.“
