Sakoma, jog narkotikai ir tabakas – šių laikų rykštė. Nieko panašaus. Šie svaigalai įvairiomis formomis vartojami jau ištisus tūkstantmečius. Visais laikais jų poveikis buvo toks pats, skyrėsi tik požiūris ir vartojimo būdai.
Kai kurie mokslininkai kelia hipotezes, kad narkotinių medžiagų turintys augalai Žemėje egzistavo gerokai anksčiau nei atsirado žmonės. Kada šie suprato, kad tokie augalai gali sukelti neįprastų pojūčių, tiksliai niekas nepasakytų. Aišku tik tiek, kad lemtingasis žinojimas atsirado prieš daugelį amžių (kai kurių archeologų manymu, galbūt maždaug 40–10 tūkst.metų prieš mūsų erą). Urvuose rasti piešiniai bei ankstyvieji žmonijos metraščiai byloja, jog daugelis senovės kultūrų kuo puikiausiai nusimanė apie narkotinius augalus ir juos vartojo. Tiesa, šis malonumas senovės laikais paprastai buvo skirtas tik išrinktiesiems: karaliams, Dievo patikėtiniams ir pan.
Manoma, jog viena iš labiausiai senovėje naudotų narkotinių atmainų buvo įvairių rūšių haliucionogeniniai grybai (liaudyje dar vadinami magiškaisiais). Jų veikimą kuo puikiausiai žinojo senovės kinai, graikai, Pietų Amerikos indėnai. Šie grybai, be jokios abejonės, buvo vienas svarbiausių religinių apeigų atributų bei įkvėpimo šaltinis. Tarkim, Graikijoje iki šiol sklando legenda, jog Mikėnų įkūrėjas, šį miestą pastatyti nusprendė po to, kai užkrimto haliucionogeninių grybų. Netgi jo pavadinimas kilęs nuo žodžio grybas. ( gr. k. „grybas“ vadinamas „mykos“).
Dar vienas labai senas narkotinis augalas yra aguonos. Jų veikliąsias medžiagas mokėjo išgauti jau Senovės šumerai. Tiesa, jie aguonas įprastai naudojo gydomaisiais tikslais. Kaip ir kinai hašišą. Jo buvo skiriama nuo kosulio, migrenos, viduriavimo ir dvasios ligų (šiuolaikine kalba kalbant, streso ar depresijos). Trumpai tariant, senovėje narkotinės medžiagos buvo vadinamos palaiminga Dievo dovana ir niekam nė nekilo mintis, jog jos yra nuodas. Apskritai peržvelgus įvairių, netgi šiais laikais laikomų itin pavojingais, narkotikų atsiradimo istoriją, labiausiai stulbina tas faktas, kad beveik visi jie buvo išrasti su geriausiais ketinimais ir turėjo tapti veiksmingais vaistais nuo įvairių ligų bei atnešti žmonijai palengvėjimą. Deja, istorija, pakrypo netikėta linkme. Nūdieną nuo narkotikų kasmet miršta tūkstančiai žmonių, o dar daugiau jų pasmerkti kęsti siaubingas priklausomybės kančias...
Ar žinote, kad:
- ⇒Vienas labiausiai paplitusių šiuolaikinių narkotikų – kokainas „gimė“ iš, regis, visai nekalto Pietų Amerikoje augančio kokos krūmo. Džiovintus kokos lapus vietos indėnai naudoja nuo neatmenamų laikų. Jų teigimu, šie lapai slopina alkį, malšina įvairius skausmus, teikia energijos ir žvalumo. Ištyrę kokos lapus, mokslininkai padarė išvadą, jog juose narkotizuojančių medžiagų yra labai nedaug – jų poveikis geriausiu atveju prilygsta stipriai kavai (beje, pastaroji daugybės mokslininkų manymu, taip pat tam tikra prasme skirtina prie narkotikų). Tačiau žmogus nebūtų žmogus jei neįsigeistų to poveikio sustiprinti. XIX a. viduryje vienas vokiečių farmacininkas iš kokos lapų išgavęs veikliąją narkotinę medžiagą ją susintetino ir pagamino kokainą. Žinoma, medicininiais tikslais. Gerą pusšimtį metų jis buvo vartojamas kaip anestetikas (nuskausminamasis vaistas), kol... Paaiškėjo, jog sukelia priklausomybę ir ilgai vartojamas ardo psichiką.
- ⇒Dar vienas itin žinomas ir liūdnai pagarsėjęs iš aguonose esančių opiatų susintetintas anestetikas – morfijus, tarp kita ko, atsiradęs kur kas anksčiau nei kokainas – apie 1800 m. taip pat Vokietijoje, skambų pavadinimą gavęs iš graikų dievo Morfėjo. Jis buvo itin paplitęs Pasaulinių karų metais, malšinant sužeistųjų skausmus. Daugybė kareivių tapo nuo jo priklausomi visą likusį gyvenimą.
- ⇒Daugeliui puikiai žinomos „Extasy“ tabletės pirmąkart buvo sukurtos 1898 m. kaip apetitui slopinti skirti vaistai, tačiau po laboratorinių tyrimų į rinką taip ir nepateko. Dar kartą „Extasy“ mokslinėje laboratorijoje apie 70-uosius praeito šimtmečio metus atgaivino Amerikos mokslininkas A.Shulginas. Buvo mėginta šias tabletes taikyti psichoterapijoje. Deja, vėl nesėkmingai. Galiausiai didįjį renesansą jos išgyveno devintame dešimtmetyje patekusios į juodąją rinką kaip stimuliuojantis narkotikas.
- ⇒Heroino pavadinimas kildinamas nuo žodžio „heroiškas“, nes šis narkotikas esą iš pradžių įkvepia drąsos, jėgos, energijos... Heroinas cheminėje laboratorijoje buvo sukurtas 1874 m., o po gero dešimtmečio buvo pradėtas pardavinėti kaip nekaltas vaistas nuo galvos skausmų ir kitokių smulkių negalių tarsi aspirinas. Tik kur kas vėliau paaiškėjo sunkios jo vartojimo pasekmės.
- ⇒Kanapės dar populiariai vadinamos „žole“ (arba pagal paruošimo būdą marihuana, hašišu) žinomos jau daugybę tūkstantmečių. Šis krūminis iš Centrinės Azijos kilęs augalas nuo senų senovės buvo naudojamas įvairioms ligoms gydyti. Tačiau tarp jaunimo ypač paplitęs kanapių rūkymas yra pavojingas. Tyrimais nustatyta, jog nuolat rūkant „žolę“, rizika susirgti plaučių vėžiu 5–10 kartų didesnė nei nuo paprastų cigarečių. Tiesa... cigaretėse esantis tabakas taip pat yra narkotikas, netgi vertas atskiros pastraipos....
Iš tabako istorijos
Tiesą sakant tabakas iki šių dienų išliko mokslininkų ginčų objektu. Tebeabejojama dėl jo atsiradimo amžiaus, gaminimo, poveikio ir pan. Visgi dėl vieno dalyko sutinka visi – tai yra narkotikas, prie kurio priprantama. Nepaisant to, tabako šlovė neblėsta ištisus tūkstantmečius ir vis sulaukia naujų gerbėjų tarp įvairių visuomenės sluoksnių ir amžiaus kategorijų žmonių. Be jokios abejonės, tai yra pats populiariausias visų laikų narkotikas.
Tabako dūmams buvo neabejingi ir senųjų kultūrų atstovai. Štai senovės Amerikos indėnai leisdami į viršų palaimingą dūmą tikėjo, kad jis išlaisvina sielą, ir yra tarpininkas tarp realybės ir dvasių pasaulio, o jų taikos pypkė suvienydavo net didžiausius priešus. O, pavyzdžiui, majams ir inkams rūkymo procesas atrodė toks dvasingas, kad netgi debesis jie laikydavo dievų rūkomų pypkių paleistais dūmais.
Tabaką Europai padovanojo didysis žemių atradėjas Ch.Kolumbus. Būtent per jo ekspediciją atradę vadinamąjį Naująjį pasaulį europiečiai pirmąkart išvydo tabako lapus ir užuodė jų dūmą. Suintriguotas čiabuvių ritualų, vienas iš jūreivių Rodrigo de Jerezas pats pabandė užtraukti dūmą. Patiko. Grįždamas namo pasiėmė ir tabako, kurį pasiūlė europiečiams. Tiesa, priekabiajai to meto bažnyčiai tabakas pasirodė įtartinas, tad pakrikštijusi jį velnio dūmais, propaguotoją R.de Jerezą įgrūdo į kalėjimą. Pavėlavo. Procesas jau buvo įsibėgėjęs. Jūreiviai su malonumu pešė dūmą ir į Europą gabeno vis daugiau tabako.
XVI a. viduryje ambasadorius J.Nikotas susižavėjęs tabako savybėmis ėmė jį propaguoti kaip vaistą nuo galvos skausmų. Netgi padovanojo jo Prancūzijos karaliaus motinai, kentėjusiai nuo migrenos. Pasakojama, kad ji uostydama tabako miltelius iš tiesų pasveiko. Pasklidęs gandas uostomąjį tabaką veikiai išpopuliarino tarp įvairių Europos šalių dvariškių, o to meto gydytojai ėmė teigi esą tai vaistas kone nuo visų ligų. Taip žmonija buvo įpratinta prie tabako. Vėliau šio augalo kaip visagalio vaisto mitas buvo sutriuškintas. Imta kalbėti apie žalingąsias jo savybes, bet... „velnio dūmai“ jau buvo per plačiai pasklidę. Rūkalių nesudrausmindavo netgi kai kuriose šalyse taikytos griežtos bausmės – dažniausiai nupjauti nosį.
1828 m. Ispanijoje buvo pagaminta pirmoji cigaretė – greito ir patogaus tabako vartojimo produktas. Rūkymo populiarumas įgijo dar didesnį pagreitį. Pastaruoju metu daugelis šalių šį žalingą įprotį bando pažaboti, bet kol kas tai primena kovą su vėjo malūnais...
Žvaigždžių patirtis
Daugelį metų įvairūs svaigalai buvo laikomi įkvėpimo šaltiniu ir beveik laikomi kūrybingumo sinonimu. Daugybė pasaulyje pripažintų menininkų, ypač muzikantų, negalėjo gyventi be alkoholio ar (ir) narkotikų. Štai legendinis rašytojas E. Hemingway‘us, vaizdžiai aprašęs, „kam skambina varpai“ buvo nesuvaldomas alkoholikas. Rašytojai H.de Balcakas, O Wilde‘as, E. A. Poe, kompozitorius R. Straussas, kalbama, į kūrybinį transą pasinerdavo įkvėpti kokaino. Jei kalbėtume apie praeito ir šio šimtmečio dievukus, alkoholikų ir narkomanų sąrašas išsitęstų iki begalybės. Džiazo, bliuzo atlikėjų žvaigždynas (įskaitant ir Louisą Armstrongą), roko garsenybės, aktoriai, rašytojai, (nepamirškime ir legendinio Stepheno Kingo) – daugelis jų neribotais kiekiais vartojo arba tebevartoja kokius nors kvaišalus. Deja, ne visiems vienodai sekasi. Vieni, kaip antai Joe Cockeris, Davidas Bowie, Paulas McCartney, Stephenas Kingas, Anthony Hopkinsas ir kt. sėkmingai išsikapstė. Kiti
su svaigalų demonais tebekovoja visą gyvenimą. Alkoholikais save pripažįstančių aktorių Melo Gibsono ar Davido Haselhoffo ir kitų įkvėpimo ieškotojų pavyzdžiai rodo, jog šios priklausomybės išties žlugdo asmenybę. Kartais netgi mirtinai. Liūdnų pavyzdžių ne vienas. Tarkim, garsus gitaristas Jimi Hendrixas mirė nuo perdozavimo tebūdamas vos 27-erių. Kultinės grupės „The Doors“ lyderį Jimą Morrisoną irgi pasiglemžė narkotinė mirtis, grupės „Nirvana“ sielą Kurtą Cobainą, daugelio manymu, į savižudybę taip pat pastūmėjo narkotikai. Arba Amy Winehouse, arba... Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti...