Sutrikus virškinimui gali pablogėti atmintis, kamuoti nuotaikų kaita ar depresija

Tautvilė Šliažaitė / Viganto Ovadnevo / 15min nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2017-08-02 12:09
Galbūt jau esate girdėję, kad egzistuoja ryšys tarp smegenų ir virškinimo sistemos, – jos per klajoklinį nervą labai puikiai komunikuoja viena su kita. Taip pat įdomu ir tai, kad tam tikri neurotransmiteriai, kurie yra atsakingi už mūsų nuotaiką, tokie kaip laimės hormonas serotoninas, gausiai randami ne smegenyse, bet būtent virškinimo sistemoje.

Asmenys, kuriems pasireiškia depresija, nuotaikų kaita, visada skundžiasi ir virškinimo sistemos problemomis.

Tyrimai, atlikti su žiurkėmis, parodė, kad tie gyvūnai, kuriuos kamavo virškinimo sistemos problemos, jautėsi prislėgti ir dirglesni. Smegenys apskritai yra vienas iš tų organų, kuris labai greitai reaguoja į mineralinių medžiagų trūkumą, toksinus ar stresą. Dėl šio virškinimo sistemos ir smegenų ryšio, bet kokie pažeidimai vienoje sistemoje turės įtakos kitai. Tai itin dažnai matau privačioje psichologinių susirgimų klinikoje Londone. Asmenys, kuriems pasireiškia depresija, nuotaikų kaita, visada skundžiasi ir virškinimo sistemos problemomis. Dažnai juos kamuoja maisto netoleravimas ar net alergijos maistui.

Tad šį kartą dalijuosi keletu veiksmingų patarimų, kaip pagerinti savo nuotaiką keičiant mitybą ir galbūt išvengti apsilankymų pas psichoterapeutą.

Atsisakykime produktų, kuriems jaučiama neigiama reakcija

Vienas primityviausių būdų yra pradėti laikytis labai paprastos mitybos, kurioje yra tik vištiena ir ryžiai, palaipsniui įvesti vis po naują produktą ir, jei įvyksta kažkokia neigiama reakcija, to produkto kurį laiką nevartoti. Šis būdas buvo naudojamas, kol neegzistavo maisto netoleravimo tyrimai. Šiuo metu atlikus maisto netoleravimo testą galima žymiai paprasčiau įsitikinti, kokiems produktams turime reakciją, ir kuriam laikui jų atsisakyti.

Pakeiskime mitybos įpročius

Kaip minėjau, mūsų smegenys itin reaguoja į toksinus bei mineralinių medžiagų trūkumą, tad prasta mityba, kurioje gausu apdorotų produktų, cukraus, hidrogenizuotų riebalų, kaip margarinas, ir mažai daržovių, aukštos kokybės baltymų bei riebalų, turės neigiamą įtaką savijautai. Pastebėjau, kad geležies ar vitamino B12 trūkumas taip pat gali nulemti nuotaikos pokyčius.

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Sumažinkime toksinų kiekį kasdienybėje

Kiek įmanoma sumažinkime plastiko naudojimą, maisto šildymą mikrobangų krosnelėse, venkime maisto priedų ir stimuliantų, tokių kaip rūkymas ir alkoholis. Taip pat rekomenduočiau pradėti rinktis natūralesnes kosmetikos priemones – be parabenų bei sulfitų.

Atstatykime virškinimo sistemos darbą

Dažnai norint sustiprinti virškinimo sistemos darbą būtini natūralūs virškinimo fermentų papildai, taip pat galima rinktis tokius maisto produktus kaip ekologiškas obuolių sidro actas, kurį siūlyčiau naudoti prieš kiekvieną valgį (praskiedus trupučiu vandens).

Užtikrinkime virškinimo sistemos sienelių gijimo procesus

Tam itin tinka namie ruošti sultiniai, kuriuos rekomenduoju vartoti kiekvieną dieną. Gijimo procesams taip pat reikalingas vitaminas C, kurio gausu neapdorotuose vaisiuose ir daržovėse.

Padidinkime gerųjų bakterijų kiekį

Probiotikai naudingi ne tik mūsų virškinimo sistemai, bet ir nuotaikai. Pastebėta, jog asmenys, kuriuos kamuoja blogųjų bakterijų išvešėjimas, dažnai skundžiasi nuotaikų kaita, saldumynų poreikiu, sunkumu atsikratyti svorio. Probiotikų mažais kiekiais galime rasti natūraliai raugintuose kopūstuose, kefyre ar jogurte. Taip pat nepamirškime: jei gėrėme antibiotikų, būtina išgerti bent vieną kursą probiotikų.

Taip pat šiais laikais dažnai naudojamos antibakterinės priemonės rankoms ar namams valyti, tai prisideda prie vis didėjančių ligų protrūkio, ypač tarp vaikų. Kai mes vaikams nebeleidžiame išsitepti, žaisti lauke ir kontaktuoti su bakterijomis, esančiomis aplinkoje, imuninė sistema nesukuria tinkamo apsauginio barjero. „Švaros hipotezės“ autoriai tiki, kad tai gali nulemti vis didėjantį autizmo proveržį, kuris taip pat siejamas su pakitimais smegenyse.

Pasitikrinkime vitamino D kiekį

Vitamino D trūkumas itin dažnai pasireiškia tarp mano klientų lietuvių. Daugiausia vitamino D mes gauname iš saulės, deja, jo įsisavinimą blokuoja kremai nuo saulės. Pastebėta, kad tik iš maisto yra itin sunku gauti vitamino D, nes jis nėra gerai įsisavinamas.

Vis dar girdžiu, kaip kai kurie gydytojai sako, jog mityba neturi įtakos mūsų sveikatai. Su tuo norėčiau nesutikti, nes tai, ką valgome, tiesiogiai – ar iš dalies – turės įtakos mūsų savijautai. Tad kitą kartą, kai kamuos nuotaikų kaita ar užeis depresijos epizodai – susimąstykime, gal vis dėlto vertėtų pradėti keisti mitybos įpročius.

Elaima.lt

Naujausi straipsniai