Šuo – ištikimiausias žmogaus draugas, tačiau tarnybinių šunų treneris, buvęs kinologas Vaidotas Glodenis (45) pridurtų, kad šis gyvūnas prisideda ir prie geresnio pasaulio. Tarnybinės šunininkystės klubo vadovas kasdien valandų valandas leidžia dresiruodamas šunis, kurie ne tik padeda žmonėms, bet ir gelbsti jų gyvybes. Jau 30 metų šia veikla užsiimantis vilnietis portalui Žmonės.lt pasakojo apie savo išskirtinę profesiją ir keturkojus, gebančius pasitarnauti žmonėms.
Vaidoto Glodenio karjera išties įvairiaspalvė, tačiau kiekviename etape jį lydėjo šunys. Daugelį metų dirbęs kinologu ir prieš penkerius metus išėjęs iš ankstyvą pensiją, jis toli gražu nepoilsiauja – dabar Tarnybinės šunininkystės klubo vadovo pareigas einantis vilnietis dresuoja šunis, kurie gelbsti gyvybes, saugo privačius asmenis ar tampa neįgaliųjų pagalbininkais.
Jo patirtis dresuojant šunis prasidėjo vaikystėje, kai būdamas dar visai jauno amžiaus Vaidotas užsirašė į jaunųjų kinologų būrelio užsiėmimus.
„Nuo pat vaikystės mane traukė ši veikla. Lankiau kinologų būrelį, užsiėmiau parodom, veisimu. Galiausiai, kai buvau pakviestas į armiją, iškart gavau kinologo kvalifikaciją. Kaip ir dabar, tuo metu išmanančių šį darbą buvo nedaug, todėl tuos, kurie bent kiek nusimanė, tiesiog graibstė“, – portalui Žmonės.lt apie savo karjeros pradžią pasakojo V.Glodenis.
Baigęs tarnauti, Vaidotas ir toliau tęsė kinologo karjerą, o tuo pačiu metu užsiėmė ir tarnybinių šunų dresūra. Ir nors šis darbas nėra lengvas, jis išties įdomus – Vaidotui tenka paruošti šunis įvairiausioms paskirtims.
„Pirmiausia, pradėkime nuo to, kas yra tarnybinis šuo? Tai tarnaujantis, tam tikrą funkciją atliekantis šuo. Tarnybinį šunį gali turėti ir paprastas pilietis, nebūtinai dirbantis tarnybinėje institucijoje. Jie skirstomi pagal tam tikras funkcijas: vieni gali būti ruošiami teritorijos ar asmens apsaugai, kiti – įvairiausioms paieškoms. Ir tai priklauso tiek nuo veislės, tiek nuo šuns šeimininko poreikio“, – dėstė Vaidotas.
Neįgaliųjų šunys pagalbininkai – teisiškai vis dar neranda vietos Lietuvoje
Kalbėdamas su portalu Žmonės.lt, šunų dresuotojas pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvoje yra išaugęs šunų asistentų, skirtiems žmonėms su negalia, poreikis.
Tačiau čia Vaidotui tenka susidurti su sunkumais – tokie šunys Lietuvoje yra naujovė, tad jie netgi nėra įteisinti įstatymiškai.
„Išvykę į užsienį matome daug pavyzdžių, kai neįgaliuosius lydi jų šunys, tačiau Lietuvoje tai vis dar retas vaizdas. Galiu pasakyti, kad tai yra didelė problema valstybės mastu. Pagalvokite, kad iš dalies tai net ir nekorektiška, kai su tokiu šunimi atvažiuoja neįgalus asmuo iš užsienio ir jis su juo negali įeiti net į parduotuvę. Tuo tarpu daugelyje valstybių šunys pagalbininkai neįgaliuosius gali lydėti visur“.
Cerebriniu paralyžiumi serganti Ajana Lolat praėjusiais metais tapo pirmuoju Lietuvoje asmeniu, įsigijusiu specialiai jai ruošiamą šunį vedlį. Būtent dabar jos vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas Seime skinasi kelią, kad pagalbininkai šunys neįgaliesiems būti įteisinami.
Prisidėdamas prie Ajanos Lolat labdaros ir paramos fondo veiklos, ir pats V.Glodenis šiuo metu padeda ruošti penkis šunis asistentus.
„Tiek laiko atžvilgiu, tiek žmogiškaisiais resursais tai yra nemenkas darbas. Todėl kol ruošiame šunis, klausimas dėl jų įteisinimo Lietuvoje po truputi stumiasi į priekį“, – kalbėjo Vaidotas, vildamasis, kad netolimoje ateityje pagalbininkai šunys galės visur laisvai lydėti savo šeimininkus.
Šunys detektoriai, gebantys užuosti vėžines ląsteles
Tiesa, buvęs kinologas turi užsibrėžęs dar vieną svarbų tikslą – pradėti ruošti šunis detektorius, gebančius identifikuoti vėžines ląsteles. Apie tokius šunis pasaulyje girdima vis dažniau, tačiau Lietuvoje keturkojo gebančio tai padaryti dar nėra.
„Neatliekant jokių tyrimų, šuo detektorius dar ankstyvoje stadijoje gali užuosti vėžines ląsteles. Vos apuostęs, šuo gali specialiu žymėjimu parodyti, ar žmogus serga vėžiu, – pasakojo Vaidotas. – Daugelyje šalių jau ir civiliai užsiima tokių šunų dresūra, todėl mano tikslas juos pradėti ruošti ir Lietuvoje. Tačiau tai yra ne vienos dienos, o daugelio metų darbas“.
Keturkojų „atrankos“ ir dresūra
Nors šunų dresūra užtrunka nuo 2-3 metų, tai nereiškia, kad bet koks šuo gali tikti tam tikrai funkcijai atlikti. Kalbant apie tarnybinius šunis, tikriausiai daugeliui prieš akis iškyla vokiečių aviganio vaizdas, tačiau iš tiesų yra ir daugiau veislių, kurios, kaip sako Vaidotas, yra tinkamos tam tikrai tarnybos pakraipai.
„Puikūs tarnybiniai šunys gali būti ir belgų aviganiai, retriverliai, labradorai, net ir spanieliai. Pavyzdžiui, siekiant nesukelti žmonėms baimės, oro uostuose dažniausiai naudojami spanieliai. Kur atbėgs mažas spanielius vizgindamas uodegą, kur ateis didelis vilkšunis – juk skirtumas yra, taip?“ – šypsojosi Vaidotas.
Vilnietis pastebėjo, kad net ir tinkamai pasirinkta veislė neužtikrina, jog keturkojis bus puikus tarnyboje. Dažniausiai nuo pat mažens pradedami ruošti tarnybiniai šunys pirmiausia turi „praeiti atranką“.
Pasak Vaidoto, vos kelių mėnesių šunį galima patikrinti, ar jis tinkamas tarnybai ir turi tam tikras savybes.
„Pavyzdžiui, vadoje yra dešimt vokiečių aviganių, o iš jų tik vienas gali tikti žmonių paieškai. Tad prieš ruošiant šunį kažkuriai funkcijai atlikti, svarbu jį prasitestuoti dar esant vos kelių mėnesių. Paprasčiausiai šuo gali neturėti tinkamų savybių. Pasitaiko, kai nepratestavus šunio, po metų dresūros šeimininkas pamato, kad jo keturkojis yra netinkamas ir tada ieško kito“.
Šunys karo lauke
Kalbėdamas su portalu Žmonės.lt Vaidotas Glodenis pasidžiaugė, kad atsakingai ruošiami tarnybiniai šunys gali ne tik palengvinti, bet ir išgelbėti žmonių gyvenimus.
Atsižvelgdamas į Ukrainoje vykstantį karą, šunų dresuotojas pastebėjo, kad ten gyvybes padeda gelbėti šunys, gebantis užuosti sprogmenis ar griuvėsiuose užspaustus žmones.
„Žinau, kad šiuo metu Ukrainoje tarnybiniai šunys taip pat suteikia didžiulę pagalbą“, – viltingai kalbėjo jis.
Ne tik užsiimdamas dresūra, bet ir pats namuose auginantis tris šunis, Vaidotas prasitarė, kad šie gyvūnai išties prisideda prie geresnio pasaulio.
Jau 30 metų paaukojęs šiam atsakingam darbui, vilnietis pokalbį užbaigė daugeliui šunų augintojų rezonuojančia mintimi.
„Šuo – tikrai geriausias žmogaus draugas. Vienintelis, kuris niekada neapgaus“, – pridūrė jis.
Jeigu norite prisidėti prie šunų rengimo neįgaliesiems paramos, ją galite skirti žemiau nurodytais rekvizitais:
- AJANOS LOLAT LABDAROS IR PARAMOS FONDAS
- MOKĖTOJO SĄSKAITOS NR.: LT023500010011672977
- MOKĖTOJO KODAS: 304281099
Fotogalerija:
