Duetas „Sun Francisco“ pristato naują dainą „Lėtai“, žyminčią naują kūrybinį etapą, kuriame – daugiau sintezatorių, lietuvių kalbos, judresnių ritmų ir meilės. Devintuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu ataidinti muzika lengvai nuneš į praeitį, mokyklos suolą, o gal net šokių salę. Apie šią dainą ir būsimą albumą pasakoja grupės nariai Giedrė ir Maksas.
Papasakokite, apie ką yra ši daina?
Giedrė: „Lėtai“ yra apie meilę, kuriai nebaisūs jokie išbandymai. Apie tai, kaip santykis su tuo pačiu artimiausiu žmogumi keičia tavo santykį su likusiu pasauliu. Nes kai atrodo, kad jau nebeturi jėgų, kai tavo kūną ir protą be perstojo atakuoja įvairūs dirgikliai, vis augantys informacijos kiekiai ir vis labiau išbalansuojančios emocijos, kartais pakanka tiesiog apkabinti savo žmogų, užsimerkti ir... šokti. Ramiai ir lėtai išbūti visą tą laviną, kuri mus užgriūna kiekvieną dieną.
Maksas: Ir nors tekstas yra apie ramybę, atsipalaidavimą, pati muzika ir žodžių frazavimas yra gana ritmingi ir greiti. Išeina šioks toks žodžių ir muzikos kontrastas, dar geriau atskleidžiantis Giedrės minėtą priešpriešą. Panašus efektas lyg lėktum dideliu greičiu pro kokį nors didingą, lėtai besikeičiantį peizažą.
Šis kūrinys yra iš jūsų būsimojo albumo. Ar tai reiškia, kad jame galima tikėtis daugiau panašaus skambesio?
Maksas: Taip, visas albumo dainas vienaip ar kitaip vienys praėjusio amžiaus devintojo (ir gal šiek tiek dešimtojo) dešimtmečio muzikos stilių elementai, įvilkti į šiuolaikišką rūbą. Iš tiesų „Lėtai“ ir buvo pirmoji albumui sukurta daina, uždavusi toną visiems paskui sekusiems kūriniams.
Giedrė: Kaip mums dažnai nutinka, „Lėtai“ aranžuotė gimė atsitiktinai beeksperimentuojant su naujais skambesiais, bet ji taip tobulai tiko prie dainos, kad davė stiprų postūmį tolesniems kūrybiniams eksperimentams. Tiesa, stengiamės, kad kiekviena albumo daina turėtų savo unikalų charakterį ir skambesį.
O kaip apskritai nusprendėte pradėti eksperimentuoti su aštuoniasdešimtųjų muzikos elementais? Kuo to laikotarpio muzika jums ypatinga?
Maksas: Kai buvau vaikas ir tėvų mašinoj užgrodavo „M-1 Plius“, visada galėdavau tiksliai pasakyti, kuri daina yra iš aštuoniasdešimtųjų. To laikotarpio muzika išsiskiria daugybe labai charakteringų ir su niekuo nesupainiojamų sintezatorių ir būgnų mašinų garsų. Kiekvienas jų – su sava istorija ir savo spalvom. Man kaip muzikos prodiuseriui tai yra tobuli kūrybos įrankiai, iškart įjungiantys vaizduotę ir visada duodantys įdomių rezultatų. Neveltui dabar popmuzikoje (ir alternatyviosios muzikos scenoje taip pat) vyksta to laikotarpio muzikos atgimimas.
Dainą lydi dirbtinio intelekto sukurtos nuotraukos ir viršelis – tarytum kadrai iš jūsų mokyklinių vinječių. Ar šis įvaizdis svarbus tik šiai dainai, ar jį plėtosite ir toliau?
Giedrė: Norėjome kaip nors parodyti, vizualiai perteikti mūsų naują, truputį kitokį skambesį, ir dirbtinis intelektas tam puikiai tiko. Juk šiose nuotraukose – tie patys mes, tik kažkuo aiškiai kitokie. Ir dar jose, kaip ir mūsų naujojoje kūryboje, puikiai dera senovinis, nostalgiškas, į mokyklos suolą nukeliantis ir modernus, šiuolaikiškas, futuristinis elementai. Būtent naujoviškai senoviniu ar senoviškai nauju skambesiu, tam tikrais netradiciniais sprendimais išsiskirs ir būsimasis mūsų albumas, tad panašių vaizdų tikrai bus ir ateity.
Dainos „Lėtai“ lyrinis klipas:
