Mirė tūkstančius širdžių palietusi 18-metė Lauryna. Prieš kelerius metus šalies naujienų portalai aprašė istoriją apie tai, kad mergaitė gimė 28 savaičių ir svėrė vos per kilogramą. Jos mama Virginija dukrą akylai prižiūrėdavo visą parą. Sausio 16-ąją Laurynos gyvybė užgeso.
„Šiandien (sausio 16 d. – red. past.) danguje vienu angelu daugiau.
Laurutė paliko šią žemę, savo artimuosius...
Ji išėjo, jos nebėra tarp mūsų, bet ji niekada nebus pamiršta, jis gyvens amžinai mylinčiose tėvų, sesers, artimųjų ir mūsų širdyse.
Ačiū už mums dovanotas šypsenas, Laurute, tegul būna lengvi ir purūs debesėliai tau, šoki, dainuoki, plasnoki kartu su kitais spindulėliais angelais, saugok ir globok savo artimuosius.
Tėveliams ir sesei linkime begalinės stiprybės išgyvenant širdį draskančią netektį, jokie žodžiai skausmo negydo ir nelengvina, tad nuoširdžiausiai prašome Dievo, būti kartu su jumis šioj sunkioj valandoj“, – rašė feisbuko grupėje „Vilties spindulėlis“.
Lauryna mirė nuo plaučių uždegimo ir bus laidojama gimtųjų Juodpėnų kapinėse.
Nesibaigianti diagnozių virtinė
Kiek anksčiau portalas 15min.lt rašė apie Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo gyventojos Virginijos ir jos dukters Laurynos istoriją. Vos gimus, jau po trijų dienų kūdikis reanimobiliu buvo išvežtas į Vilnių, o mama, kamuojama nerimo, dėl savo sveikatos dar porą savaičių turėjo praleisti ligoninėje Panevėžyje.
Po mėnesio mergaitei teko operuoti abi akytes – diagnozuota neišnešiotų kūdikių retinopatija (tinklainės kraujagyslių vystymosi sutrikimas, sukeliantis aklumą), buvo ne iki galo išsivystę akių nervai. Kai mergaitei buvo keturi mėnesiai, buvo nustatytas cerebrinis paralyžius: mat mergaitė vis dar pati nesivartė ant šonų, neimdavo į rankas žaisliukų. Dar po kelių mėnesių, kai jai buvo aštuoni mėnesiai, prasidėjo epilepsijos priepuoliai.
Kai mergaitė buvo trejų, jai operuoti klubai, išnirę dėl raumenų spastiškumo (kai dėl įtampos raumenys visą laiką yra susitraukę, sustingę ir kieti, dėl to susilpnėja jų jėga, taip pat gali sumažėti sąnarių judėjimo amplitudė).
Kai jai buvo 13 metų, vienas klubas pakeistas implantu, tačiau po kelerių metų jis išimtas, nes pradėjo dirginti organizmą. Be to, išsivysčiusi stuburo skoliozė, kurios eigą ir simptomus apsunkino tai, kad paauglė negalėjo savarankiškai sėdėti.
Dėl mišraus raidos sutrikimo Lauryna nevaikščiojo, nesėdėjo, negalėjo kramtyti, todėl valgė tik trintą maistą, nečiupo daiktų, nekalbėjo, tačiau jos mama tikino, kad mergaitė labai bendraujanti ir džiaugsminga.
„Mes su ja susikalbame: mus ji supranta ir mes ją suprantame. Jei ko nors klausiame, ji atsako savo emocijomis ir akimis. Jei nori valgyti, sako „am“, kai aš ją maitinu, sako „mama“, kai tėtis – „tete“. Taigi kelis žodžius ištaria. Šeimos narius ji atpažįsta.
Per dieną su ja labai daug kalbuosi, o ji daug juokiasi. Labai mėgsta sportuoti. Nors būna, kad sportuojant skauda, kenčia. Kai tik pasakau, kad eisime dirbti, ji labai džiaugiasi. Kadangi gyvename kaime, aplink specialistų nėra. Kasdien, jei tik leidžia jos sveikata, mankštinu ją pati – kaip tai daryti, išmokau sanatorijose.
Dar jai labai patinka klausytis muzikos. Ir kai nieko nedarome (nevalgome, nesportuojame), ji labai mėgsta būti viena, išgirdusi mano žingsnius netoliese, net ima pykti. Tikra svajoklė ta mūsų Coliukė. Labai ją mylime.
Ilgai jai vienai neleidžiu būti. Pabūna valandą ir ką nors veikiame kartu – sportuojame, valgome... Taip ir pralekia diena. Iš tiesų man baisu ją palikti be priežiūros ir dešimčiai minučių, kad epilepsijos priepuolis neprasidėtų. Nors šiuo metu jie silpni, vis tiek reikia žiūrėti, kad liežuvio ir lūpų nesukandžiotų“, – anksčiau pasakojo Virginija.