Jau kurį laiką visas pasaulis iš proto eina dėl sukučių – žaislų, kurie, atrodo, nedaro nieko ypatingo, tik sukasi. Ši manija neaplenkė ir Lietuvos: žmonės žaislų parduotuvėse stovi ilgas eiles, kad galėtų jų įsigyti, pardavėjai pildo sandėlius, nes jie greitai ištuštinami. Kuo ypatingi šie, atrodytų, visiškai paprasti besisukantys žaisliukai?
Kas tas sukutis?
Panašų į dabartinį sukutį (fidget spinner) 1993-iaisiais sukūrė chemijos inžinierė Catherine Hettinger, kuri kurdama tokį žaislą, turėjo intenciją padėti nusiraminti vaikams autistams: žaislas turėjo padėti susikoncentruoti ir nurimti. Taip pat jis turėjo padėti tiems, kurių raumenys yra silpni. Pernai metų gale laikraštis „Forbes“ sukutį įvardino kaip žaislą, kurį privaloma turėti biure.
Pernai metų gale laikraštis „Forbes“ sukutį įvardino kaip žaislą, kurį privaloma turėti biure.
Jis turėtų darbuotojams padėti nuraminti, atsipalaiduoti nuo įtampos ar išsklaidyti nuobodulį. Vėliau internete pasipylė vaizdo įrašų lavina, kaip žaisti su sukučiu, kokius triukus galima atlikti.
Atrodo, kad sukutis – tai visiškai paprastas mechaninis žaislas, kurio viduryje yra įtaisytas guolio principu veikiantis ratukas. Būtent dėl jo žaislas greitai sukasi, sukantis jaučiamas šioks toks pasipriešinimas, o tai ir kelia didžiausią džiaugsmą.
Sukučių yra įvairių spalvų, šviečiančių LED švieselėmis, įvairiai dekoruotų. Visgi Lietuvoje lengviau rasti paprastų, įvairių spalvų, o jei norite ypatingiau dekoruoto, teks paplušėti ieškant. Nors žaislas skirtas sukti tarp pirštų, ne vienas įgudęs vartotojas suka jį ir ant nosies, smiliaus, kai kurie rungtyniauja, kas atliks įmantresnį triuką.
Trumpalaikė aukso gysla?
Prekybininkai, norėdami pasipelnyti iš šios ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį apėmusios manijos, skuba pildyti savo kišenes, nes sukučiai, vos tik atsiranda ant prekystalio, staigiai yra nuperkami. Užsieniečiai įsigudrina sukučius dekoruoti mandalų ornamentais, gaminti keraminius ir kitokius – kad tik būtų patrauklesni ir išskirtinesni. Tie, kurie nori pasinaudoti šia banga, suskubo gaminti ir vienetinius išskirtinius sukučius, kurie gali kainuoti ne vieną tūkstantį dolerių. Norite auksinio, inkrustuoto deimantais ar kitais brangiaisiais akmenimis? Prašom – tik teks sumokėkite atitinkamą sumą, ir sukutis jūsų. Lietuvoje paprasčiausią sukutį galima įsigyti už 7–9 eurus parduotuvėje, o internete galima rasti ir pigiau – 5–6 eurus, nors amerikiečiai sako, kad reali jų kaina turėtų būti apie dolerį.
Ką sako psichologai
Daugelis žmonių nesupranta, kodėl sukučiai tokie populiarūs, juk jie tik sukasi ir nieko daugiau nedaro. Šiuo metu sukučiai yra nauja banga, kuri nuvilnijo per visą pasaulį, todėl neretai net nesigilinama, ar to daikto reikia, ar ne – svarbiausia jį turėti. Tai ypač sunku paaiškinti vaikams.
Be abejo, pirminė sukučio paskirtis buvo raminamoji ir atlaiduojamoji. Kai kurie psichologai teigia, kad iš vienos pusės vaikams tai naudinga, nes jie, žaisdami su šiais žaislais, buriasi į grupes, rungtyniauja, bendrauja – patiria gyvos komunikacijos džiaugsmą. Tad jei vaikas atsikels nuo kompiuterio ir bėgs į kiemą žaisti sukučiais su kitais kiemo draugais, tai tik pagirtina. Itin daug protiškai dirbantiems ir nuolat įtampą jaučiantiems žmonėms jis irgi naudingas.
Aišku, yra ir kita medalio pusė. Vaikai taip įsijaučia, kad pamokose nuolat jais žaidžia, trikdo pamoką, neleidžia kitiems susikaupti, o grįžę namo nenori veikti nieko kito, tik žaisti su sukučiu. Tačiau čia tikriausiai galioja taisyklė „kas per daug, tas nesveika“. Todėl kai kurie psichologai teigia, kad žaislas gali sukelti priklausomybę, tad jei pastebėjote, kad jūsų atžala per daug įnikusi į žaidimą ir nebesidomi niekuo kitu, vertėtų apie tai pasikalbėti. Amerikoje daugelyje mokyklų šie žaislai yra uždrausti vien todėl, kad trikdo pamokų eigą.
Kasmet vis kita manija
Atrodo, kad kiekvienais metais atsiranda vis kitokia nors žaislų manija ir mada, dėl kurios galvą pameta daugelis: pernai visi buvo susižavėję žaidimu „Pokemon go“, o tie, kurie yra 90-ųjų vaikai, puikiai pamena žaislo jojo maniją.
„Pokemon go“. Pernai vasarą išėjęs nemokamas išmaniesiems telefonams skirtas žaidimas, kuriame veikia pokemonai, atrodė, visą pasaulį išviliojo iš namų: visi bėgiojo įvairiose miestų, gatvių, gamtos vietose ir ieškojo pokemonų. Pasaulį šis žaidimas sužavėjo dėl papildytos realybės. Realiu laiku telefono ekrane rodomas aplinkos vaizdas papildomas pokemonų atvaizdais. Stebint pievą, gatvę, vandens telkinius per savo telefono kamerą, galima pamatyti pokemonus ir juos sugauti.
Tuomet buvo išsakyta irgi įvairių nuomonių. Vieni teigė, kad šaunu, jog išmanusis žaidimas gali ištraukti žmones į lauką, o kiti sakė, kad priklausomybė gali baigtis liūdnai. Buvo nuskambėjusios kelios istorijos, kai žuvo žmonės, neatsargiai žaisdami ar per daug įsijausdami ir prarasdami realybė pojūtį. Kai kurie dalijosi savo patirtimi apie tai, kaip buvo vos per plauką nuo nelaimės.
Jojo. Tikriausiai 90-ųjų vaikai prisimena laikus, kai jojo buvo itin populiarus žaislas. Tai disko pavidalo ritė, ant kurios užvyniota virvutė, turinti laikiklį arba kilpą nykščiui. Tai buvo irgi manija – kiekvienas vaikas turėjo net po keletą jojo žaislų, su kuriais mokėjo padaryti įvairiausių triukų. Vėliau pradėtos rengti net įvairios rungtynės ir demonstruojamas aukščiausias meistriškumas. Jojo buvo gaminami iš plastiko, metalo, medžio ir kitokių medžiagų, švytėjo, buvo kitaip dekoruoti. Visgi manoma, kad tai nėra XX amžiaus išradimas (nors šis žaislas patentuotas tik 1978 m.).
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvoje atidarytas didžiausias Baltijos šalyse vaikų edukacinis pramogų centras sudomino ir garsius žmones