Saulėtą trečiadienį garsios šalies vestuvių planuotojos rinkosi paminėti neeilinius vestuvių atvirukus kuriančios Evelinos Tabarauskaitės verslo „Sugar Letters“ penktojo gimtadienio. Su Evelina kalbamės apie tai, kaip siekti svajonių ir sukurti verslą nuo nulio grįžus iš emigracijos.
Kaip prieš penkerius metus atėjo idėja pradėti dirbti su šventėmis ir sukurti „Sugar Letters“?
Viskas įvyko natūraliai ir sklandžiai. Esu baigusi grafikos dizaino specialybės studijas Airijoje. Ten įgyjau patirties dirbdama grafikos dizaino agentūrose ir spaustuvėse. Bedirbant suvokiau, kad noriu pokyčių, noriu daryti tai, kas leistų skleistis mano kūrybiniam potencialui. Taip sutapo, kad tuo pat metu viena įmonė man patikėjo užduotį – atnaujinti jų vestuvinių kvietimų katalogą. Kadangi užsakovas man suteikė gan nemažai laisvės, su dideliu džiaugsmu ir įkvėpimu dirbau su jų kvietimais, eksperimentavau su įvairių rūšių popieriais, šriftais. Taip prasidėjo manoji kūrybinė kelionė vestuvių kvietimų versle. Atlikus šį užsakymą atėjo suvokimas, kad tokį darbą labai norėčiau dirbti. Pradėjau ieškoti įvairių galimybių ir taip gimė „Sugar Letters“ idėja.
Išėjau iš darbo turėdama tik „Sugar Letters“ pavadinimą. Drąsu, tačiau viduje neturėjau jokių abejonių dėl savo sprendimo. O tuomet, tarsi būtų per mažai iššūkių, su savo naująja idėja sugrįžau į Lietuvą. Nebuvo lengva pradžia, bet, kaip sakoma, nuoširdžiai dirbant ir gimtųjų namų sienos padeda.
Evelina, esi beveik kurčia ir kuri pati savo verslą, bendrauji su klientais, galvoji idėjas. Kas buvo sunkiausia prieš tuos penkerius metus ir jiems bėgant? Ar buvo kilusi mintis viską mesti?
Taip, esu beveik kurčia ir bendravimas su klientais man visuomet nelengvas iššūkis. Mano darbe niekaip neišvengsi pokalbių, juk reikia kartu su klientu išgryninti bendrą kūrybinę viziją, derinti šriftus, spalvas ir dar begalę visokiausių detalių. Augant „Sugar Letters“ augau ir tobulėjau pati kaip asmenybė. Teko daug sunkumų įveikti. Ypač jaudinausi dėl savo nelietuviško akcento ir ką klientai pagalvos, kuomet dažnai keliskart perklausiu jų to paties dalyko, nes būdavo labai baisu kažką ne taip išgirsti ar suprasti.
Turiu prisipažinti, kad ne kartą norėjau viską mesti, bet vieną dieną atėjo suvokimas, kad turiu būti drąsi ir atvira, jei noriu pasiekti daugiau. Artimų žmonių palaikymas padėjo nepasiduoti. Pasidaviau kitaip, kiek sau pačiai netikėtai: nustojau kovoti su savo netobulumu – negirdėjimu. Esu tokia, kokia esu ir mano klausa yra tokia, kokia yra. Suvokiau, kad tai nesumažina manojo noro kurti. Tad dabar, kiekvieną kartą, kai einu į susitikimus, pokalbio pradžioje mandagiai paaiškinu savo klausos situaciją ir gyvenimas tampa lengvesnis.
Kiek daugiausia laiko esi praleidusi prie kvietimo dizaino?
Labai įvairiai. Buvo tokių kvietimų projektų, su kuriais teko dirbti beveik metus laiko – nuo idėjos išgryninimo iki spaustuvės. Bet tokie netipiški projektai mane visuomet džiugina, nes jų dėka visuomet atrandu, sužinau naujų dalykų ir gaunu įkvėpimo sukurti kažką naujo. Štai šiemet teko dirbti su viena jaunųjų vyrukų pora iš Airijos. Jie pasirinko labai įdomų kvietimo konceptą: modernų geometrinio stiliaus ir pastelinių spalvų dizainą. Kvietimų tekstas buvo spausdinamas ant organinio stiklo. Jiedu taip pat norėjo labai netipiškų spalvų – blankiai žalios ir rožinės.
Vokai buvo papuošti botanikos augalų motyvais. Labai nustebino toks konceptas, nes visuomet galvojau, kad vyriškos lyties atstovams labiausiai patinka tamsios spalvos ir saugus klasikinis dizainas. Man tai buvo įsimintinas ir įdomus kūrybinis iššūkis suteikti šiam sumanymui gražią vizualinę dermę.
Ar dažnai tenka perdaryti kvietimus ar išvis atsisakyti įgyvendinti jaunavedžių idėją?
Per savo veiklos gyvavimo laikotarpį, ačiū Dievui, neteko perdaryti kvietimų. Stengiuosi labai glaudžiai bendradarbiauti su klientais, jei yra galimybė, visada paprašau susitikti ir gyvai aptarti kvietimo idėją, drauge bandome rasti geriausią sprendimą ir įgyvendinti jį. Galima sakyti, kad kvietimai, tam tikra prasme, yra bendra kūryba kartu su jaunaisiais. Būna situacijų, kuomet matau, kad mano darbo stilius neatitinka jaunųjų įsivaizdavimų ir norų, tačiau net ir tada drauge ieškome alternatyvos. Per tuos penkerius „Sugar Letters“ gyvavimo metus supratau, kaip svarbu užsakant savo šventei kvietimus peržvelgti pasirinkto dizainerio darbų galeriją ir paklausti savęs, ar tai, ką matote, jus džiugina. Sėkmingiausi darbai sukuriami tada, kai klientų ir dizainerio kūrybiniai požiūriai sutampa.
Ką svarbu žinoti patiems kuriant vestuvinius kvietimus? Kokiu būdu patartum juos siųsti gavėjams?
Kaip bebūtų keista, bet viskas prasideda nuo prozos – svečių sąrašo sudarymo ir biudžeto nustatymo. Nuo šio žingsnio prasideda tolimesnis kūrybinis procesas: idėjos, vizijos išgryninimas, popieriaus faktūros, spalvų, šrifto, spaudos tipo parinkimas. Man labai gražu, kuomet abu jaunavedžiai aktyviai, su įkvėpimu dalyvauja šiame kūrybiniame procese. Beje, neretai tokios kūrybos metu nugludinami aštresni poros bendravimo kampai. Pasirodo, atrasti abiems priimtiną sprendimą tarp to, kas vienam tinka, o kitam visai nepatinka, kartais yra labai sunku.
Nuskambės keistai, bet paskutiniu metu kuriant kvietimus su savo klientais daugiausia sprendimus priima jaunikis. Nuotakos, matyt, dėl savo įtemptos darbotvarkės ir kitokių darbų gausos, ne visada gali sudalyvauti šiame kūrybos procese ir pasitiki savojo sužadėtinio sprendimu. Mane toks abipusis pasitikėjimas visuomet žavi. To linkėčiau visoms poroms – į šventės kūrybą žvelgti kuo paprasčiau, nesusikoncentruoti į detales. Tuomet ir streso bus mažiau, ir kūrybinio polėkio daugiau.
Na, o kaip, kokiu būdu siųsti kvietimus taip pat visuomet renkasi jaunieji ir tai dažniausiai atspindi jų gyvenimo būdą bei planuojamos šventės viziją. Štai ekologiškos gyvensenos stiliaus ir norintys sutaupyti jaunieji pasirenka elektroninius kvietimų variantus. Jie, beje, taip pat gali būti labai gražūs ir stilingi. Norinčius spausdintų kvietimų visuomet raginu juos išsiųsti paštu. Šiais laikais mūsų pašto dėžutėse labai retai randamas tikras laiškas, tad, man atrodo, tai labai nudžiugina gavėjus. O ir šiaip, taip parodomas dėmesys savo svečiui. Juk dėmesys yra matuojamas laiku kurį skyrei konkrečiam žmogui.
Kartais jaunavedžiai pagauti įkvėpimo savuosius kvietimus įteikia svečiams asmeniškai, bet čia reikia būt atsargiems, jei planuojate į savo šventę pakviesti 60 ir daugiau svečių. Viena pora pasakojo, kad buvo suplanavę kvietimus išvežioti per dieną. Dienos pabaigoje jie buvo išdalinę tik dešimt kvietimų ir arbatos prisiragavę tiek, kiek per savaitę neišgeria. Bet jiems buvo smagu. Dalinantis savo džiaugsmu su artimaisiais tas džiaugsmas auga.
