Išties Jorko hercogas, princas Andrew (59) niekada jos ir nenešiojo, bet pakako keturių dienų, kad karalienės Elizabeth II (93) mylimiausias sūnus netektų karališkųjų pareigų, išlaikymo ir privilegijų.
Asmeniniai titulai liko nepaliesti. Iš karūnai priklausančio nekilnojamojo turto (pavyzdžiui, Vindzore esančio medžioklės namelio, už kurį princas nemoka) jo irgi neišvarys, tiesiog pareigų neturintis karališkosios šeimos narys negali naudotis vadinamąja suverenia dotacija, kasmet vyriausybės skiriama monarchės oficialioms reikmėms finansuoti ir rūmams išlaikyti (2018–2019 metais ji siekė 82,2 milijono svarų sterlingų). Princui Andrew iš jos tekdavo miela suma – 250 tūkstančių. Tapęs karališkuoju bedarbiu jis yra visiškai priklausomas nuo mamos karalienės malonės ir 20 tūkstančių svarų per metus siekiančios kariškio pensijos. O juk Andrew pravardė Auksinė Mylia atsirado ne be reikalo – Jo Karališkoji Šviesybė garsėja kelionių privačiais lėktuvais aistra. Ponai, mėgstantys prabangiai keliauti, nebūna kuklūs ir kitose srityse, be to, visiems žinoma, kad princas rūpinasi buvusios žmonos Sarah Ferguson (60) reikalais, o jos skolos siekia penkis milijonus svarų sterlingų.
Žinoma, princas nebadaus, nevaikštinės po Londoną pėsčiomis ir nemiegos po tiltu. Galų gale yra „kuklus“ namelis Šveicarijoje, vertas 13 milijonų svarų. Bet ši istorija tikrai bus įtraukta į viešųjų ryšių vadovėlius kaip tobulas nesuvaldytos krizės pavyzdys. Nes hercogą oficialiai karališkajai nemalonei pasmerkė net ne darbai – atvirkščiai, ilgus metus mama karalienė atlaidžiai žiūrėjo į sūneliui reiškiamus įtarimus dėl tarptautinės korupcijos ir įtartinų ryšių įtartinose valstybėse – nuo Libijos iki Kazachstano ir Uzbekistano ar Tuniso (minimi princo komisiniai už įvairaus pobūdžio tarpininkavimą – nuo kelių iki keliolikos milijonų svarų sterlingų – puikiai parodo jo apetitą). Pro pirštus praslydo nevykęs darbas Didžiosios Britanijos prekybos atstovybėje JAV, tada dėl susvyravusio įvaizdžio princui teko atsisakyti specialiojo pasiuntinio pareigų ir nesirodyti Amerikoje. Problemos dėl ginklų prekybos su ne itin geros reputacijos šalimis. Ne pirmus metus reiškiami įtarimai seksualiniu priekabiavimu ir nederamu elgesiu. Draugystė su tamsios reputacijos finansininku Jeffrey Epsteinu, 2018 metais nuteistu už prekybą nepilnametėmis ir vertimą parsidavinėti. Skandalingas gyvenimas ir skyrybos su skandalinga moterimi. „Neįmanoma įsivaizduoti, kokią gėdą tu užtraukei karališkajai šeimai“, – rašė monarchės Elizabeth II sesuo princesė Margaret sūnėno žmonai, kai laikraščiuose pasirodė Sarah ir amerikiečių finansininko Johno Bryano nuotraukos, kuriose jiedu įamžinti baseine, o Bryanas – dar ir čiulpiantis hercogienės kojų pirštus.
Bakingamo rūmai viską pridengdavo tradiciniu karalienės principu: niekada nesiteisink, niekada nesiskųsk. Abejotina veikla visada užsiimdavo kas nors kitas: tarpininkai, komercinės organizacijos, fondai, diktatoriai ar blogi pažįstami – tik ne Jorko hercogas.
Ir net po pastarojo skandalingos istorijos vingio, kai rugpjūčio 10-ąją Jeffrey Epsteinas gana įtartinomis aplinkybėmis mirė Manhatano kalėjimo vienutėje (oficiali versija – savižudybė), Bakingamo rūmai teišplatino santūrų pranešimą, kad Jorko hercogas buvo sukrėstas neseniai išgirstų žinių apie menamus Jeffrey Epsteino nusikaltimus ir apgailestauja dėl bet kokio žmogaus išnaudojimo (ironiška, bet princas ir jo dukros globoja kelias iniciatyvas kovojant su prekyba žmonėmis.). Netrukus po to Andrew lyg niekur nieko lydėjo karalienę į bažnyčią Crathie Kirk, netoli Balmoralo. Nors lindo vis naujų faktų apie princo draugystę su Epsteinu, atrodė, kad šeima, tikriau – mama, iki galo gins ir vėl suklupusį sūnų. Rojalistų forumuose labai populiari versija, kad ir skandalai, susiję su greičiausiai menamais Kembridžo ir Sasekso hercogų nesutarimais, ir vėl paaštrėjęs hercogienės Meghan konfliktas su tėvu bei netikra seserimi, ir net Andrew dukters princesės Beatrice sužadėtuvės skirtos atitraukti publikos dėmesiui nuo pavojingų Jorko hercogo ryšių. Juk dukters Eugenie vestuvės praėjusį rudenį bent kiek pagerino tėvo reitingus!
Paskutinę vinį į Andrew reputacijos karstą įkalė... jo paties interviu BBC žurnalistei Emily Maitlis. Oficialiai skelbiama, kad jis buvo suderintas su Bakingamo rūmais, neoficialiai – kad kalbėtis su žurnaliste princą kurstė buvusi žmona, nepasižyminti didele išmintimi, bet turinti didelę įtaką Andrew. Tačiau visi ekspertai sutaria: jei hercogas tikėjosi apvalyti įvaizdį ir padėti tašką nemalonioje istorijoje, strategija buvo pasirinkta netinkama. Per pokalbį taip ir nebuvo ištarta užuojautos žodžių Epsteino aukoms, Andrew toliau tikino laikęs seksualinį grobuonį padoriu žmogumi, todėl taip drąsiai lankęsis jo namuose. Ir apskritai su Jeffrey bendravo kaip su finansininku ir universiteto bičiulės vaikinu, taigi, gali būti, nežinojo apie jo teistumą už prekybą žmonėmis ir seksualinio pobūdžio veiksmus nepilnamečių atžvilgiu. Merginų jis neprisiminė, viešai abejojo, ar nuotraukoje su buvusia Epsteino sekso verge Virginia Giuffre išties įamžintas jis, – mat kaip karališkosios šeimos narys nelinkęs taip viešai rodyti savo jausmų. O ir viešėdamas Epsteino namuose jokių nedorybių nematė.
Faktas, kad buvo pasakyta ne tai ir ne taip, ko visuomenė tikėjosi iš karalienės sūnaus ir būsimojo karaliaus brolio. „Royal Central“ interneto svetainės – vieno populiariausių informacijos apie pasaulio karališkąsias šeimas šaltinių – redaktorius Charlesas Proctoras ironiškai komentavo tikėjęsis traukinio sudužimo, bet interviu priminė lėktuvą, kuris įsirėžė į naftos tanklaivį, šis sukėlė cunamį ir tapo branduolinio sprogimo priežastimi. Buvusį laikraščio „The Northern Echo“ redaktorių Peterį Barroną nustebino karališkosios šeimos sprendimas leisti tokią išpažintį tikintis, kad ja skandalas bus nuslopintas. Atvirkščiai, poveikio reikėjo tikėtis greičiau priešingo.
Atsako nereikėjo ilgai laukti: tą pačią dieną britų leidiniai pradėjo iki smulkmenų narstyti hercogo gyvenimą, spaudoje sumirgėjo vakarėliuose su gausybe jaunų moterų besilinksminančio ar su minėtuoju Jeffrey Epsteinu besišnekučiuojančio Andrew nuotraukos. Atrodė, kad vėl stojo „siaubingi metai“, kaip Jos Didenybė pavadino 1992-uosius, turėdama galvoje princo Andrew ir princesės Anne skyrybas, atviros Andrew Mortono biografijos apie princesę Dianą pasirodymą, gaisrą Vindzoro rūmuose ir kitas bėdas, tais metais užgriuvusias britų monarchiją.
Tarptautinė audito ir mokesčių konsultavimo bendrovė KPMG bei kitos įmonės pranešė neberemiančios princo Andrew antreprenerystės projekto „Pitch@Palace“. Hadersfildo universiteto studentai pradėjo kampaniją, reikalaujančią atimti iš princo garbės rektoriaus titulą. Londono metropoliteno universitetas paskelbė svarstysiąs atsisakyti princo Andrew globos (klausimas atkrinta – princas pats atsisakė karališkųjų pareigų). Pasklido žinia, kad nuo potvynio nukentėjusių Fišleiko ir Stafordo vietovių verslininkai atsisakė planuoto susitikimo su princu...
Galiausiai buvo paskelbtas minėtas princo Andrew pareiškimas, kuriame jis patikino, kad gailisi dėl neatsargaus ryšio su Epsteinu ir nuoširdžiai užjaučia nukentėjusiuosius. Jis rašė per pastarąsias dienas supratęs, kad pažintis su skandalinguoju finansininku trukdo šeimai ir svarbiai savo paties globojamų labdaros organizacijų veiklai. Todėl paprašęs Jos Didenybės artimiausiu metu atleisti jį nuo visuomeninių pareigų. Ir gavęs teigiamą atsakymą.
Labdariai neliks be globos – kai kuriuos projektus perims kiti karališkosios šeimos nariai, kai kurie galbūt nepanorės turėti reikalų su karališkąja šeima, bet tokių neabejotinai bus mažuma. Karališkosios šeimos laivas, nors ir paplėšytomis burėmis, ko gero, irgi išplauks. Lapkričio 20-ąją – tą pačią dieną, kai pasirodė Jorko hercogo pareiškimas, – Jos Didenybė minėjo septyniasdešimtąsias vestuvių su princu Philipu metines. Jei šventė ir buvo, tai privati: tądien Karališkajame tarptautinių reikalų institute už nuopelnus mažinant vandenyno taršą karalienė apdovanojo televizijos laidų vedėją ir gamtininką serą Davidą Attenborough. Ceremonija vyko nepraėjus nė pusvalandžiui po išplatinto pareiškimo ir... karalienės savitvardos galima pavydėti. Ji net įsigudrino juoktis ir atrodė laiminga.
Antra vertus, princui tekusią nemalonę sunku pavadinti bausme. Nuosaikesnių ekspertų nuomone, tai greičiau mokestis už pasipūtėlišką kvailumą ir perdėtą savikliovą. Jis nenuteistas ir, kaip pabrėžiama pareiškime, pagaliau sutiko bendradarbiauti su teisėtvarka tiriant Epsteino bylą. O kuluaruose šnekama, kad toks žingsnis buvo seniai suplanuotas: princas Charlesas (71) taikėsi praretinti karūnos išlaikomų giminaičių gretas, o nelemtas interviu tik paskatino sprendimą. Ir beveik niekas neabejoja, kad bent taip parodyti nepritarimą jaunesniojo brolio gyvenimo būdui karalienę įtikino pats sosto įpėdinis, puikiai žinantis reputacijos nuostolių ir žurnalistams pasakytų ne tų žodžių kainą. Juolab artėja oficialus Velso princo ir Kornvalio hercogienės vizitas į Indiją ir Naująją Zelandiją – kas rimtai klausysis sosto įpėdinio, kuriam už nugaros dedasi štai tokie dalykai. Todėl ir atsakas, bent jau karališkosios šeimos matais, buvo griežtas. Nors dievaž, juk ne į Tauerį pasodino nelaimėlį princą!