Nors pamatyti dainininkus Radžį ir Birutę Dambrauskaitę koncertuojant didžiuosiuose miestuose sunku, į sceną atlikėjai lipa kiekvieną savaitę – vieną po kito rengia koncertus Lietuvos provincijoje. Užsakymai nesibaigia, gerbėjų aplodismentai taip pat. Ir taip – jau keletą metų.
Birutė Dambrauskaitė ir Radžis drauge koncertuoja jau dvejus metus – važinėja iš kaimo į kaimą, iš vieno miestelio į kitą. Kad ir kur benuvyktų, juos sutinka vietinių minios: priima kaip didžiausias žvaigždes ir paleisti nenori.
„Drauge su Radžiu dirbame dvejus metus. Mūsų koncertuose žmonių visada pilna. Jie ploja atsistoję... Žmonės mus labai gerbia, abu labai myli. Juk scenoje jie iškart mato dviejų kartų atstovus – mano kartos ir jaunosios. Su Radžiu dirbame pilnu tempu: jis turi savo repertuarą, aš savo, taip pat tris bendrai atliekamus kūrinius“, – Žmonės.lt pasakoja B.Dambrauskaitė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dėl kritikos įsiutęs Radžis paliko „Žvaigždžių duetų“ sceną
Koncertuoti kartu buvo Radžio idėja: „Anksčiau jis važinėdavo vienas, bet kartą paklausė, ar nenoriu jam padėti, – norėjo pateikti mane žmonėms kaip dovaną. Aš vienatvės nemėgstu, o dainuoti juk mėgstu! Nustebau, kai pakvietė. Iš mano kartos dainininkų nė vienas nebūtų pasiūlęs... Taigi pradžioje jis niekam nesakydavo, kad ir aš atvažiavau. Tik perspėdavo publiką, kad jei bus žmonės geri, gaus dovanų. O tada po kelių dainų į sceną pakviesdavo mane. Žmonės mane sutikdavo atsistoję... Laikydavo už rankų, nešdavo gėles... Atlikdavau kelias savo dainas, po to vieną kartu su juo, ir palikdavau jį. Tik vėliau ateidavau atsisveikinti.“
O dabar jau ir B.Dambrauskaitės vardas Radžio koncertų provincijoje afišose akį traukia.
„Scenoje mes su Radžiu rodome savo dialogą. Tai tik jis ir aš, kaip mokytoja su mokiniu. Mūsų pasirodymai labai įdomūs. Stovėdami scenoje nejaučiame amžiaus skirtumo. Aš prisitaikau prie jo, jis – prie manęs... Abu persirenginėjame, darome tikrą šou, paaiškiname klausytojams, ką ir kodėl dainuojame, o jie klauso, šoka. Mūsų klausytojai tiesiog dieviški – kaip jie ploja...“ – giria B.Dambrauskaitė.
Dainininkė neabejoja: miestiečiams tokį jų populiarumą kaime turbūt sunku suprasti. Bet gyvenimas provincijoje visai kitoks.
„Kaimuose žmonės eina pardavinėti bilietų į kiekvieną trobą. Juk kitaip žmonės į mus gali pažiūrėti tik per televiziją... Todėl kai atvažiuojame koncertuoti, susirenka pilna salė. Žmonės būna tokie laimingi... Mes kartojame savo dainas, būna, ir labdarai padainuojame. Vaikus iš vaikų namų visada pakviečiame nemokamai. Žmonėms mes darome gerus darbus. Jie laimingi, mes laimingi. Atsiduodame jiems“, – atviravo B.Dambrauskaitė.
Sako, atlikėjams kaime koncertuoti mieliau. „Klausytojų tiesiog nesulyginsi. Būna, nuvažiuojam į tokius kaimus, kur salėje nei langų, nei durų, o žmonių susirenka pilna. Sėdi, džiaugiasi, ploja, dainuoja kartu. Mums nereikia „Siemens“ arenų“, – sako B.Dambrauskaitė.
Bet džiaugiasi, kad jų sėkmė provincijoje jau pastebėta: kovo 6-ąją juodu pakvietė koncertuoti ir Klaipėdos žvejų rūmai.