Į pabaigą eina antrasis XXI amžiaus dešimtmetis, tačiau praėjęs amžius tik dabar traukiasi. Lapkričio 30 dieną miręs 41-asis JAV prezidentas George’as H. W. BUSHAS (94) neabejotinai buvo vienas iš XX amžiaus istorijos autorių.
Ir tipiškas ano amžiaus politikas – karinė praeitis, naftos verslas (iš Masačusetso kilęs Bushas su šeima Vakarų Teksase įsikūrė po karinės tarnybos ir studijų Jeilio universitete), politika, Baltieji rūmai. Sulaukęs aštuoniolikos bankininko bei senatoriaus sūnus ir Filipso akademijos absolventas atidėjo studijas universitete, paliko sužadėtinę Barbarą Pierce (1925–2018) ir išėjo tarnauti į laivyną. Perl Harboro užpuolimas sukėlė milžinišką patriotizmo pliūpsnį, o ir vyro karjera tuomet buvo sunkiai įsivaizduojama be tarnybos kariuomenėje.
Po dešimties mėnesių parengties George’as tapo vienu jauniausių JAV karo laivyno lakūnų. Jis pergyveno Antrąjį pasaulinį karą, išliko, kai jo lėktuvas buvo pašautas virš Ramiojo vandenyno, – įvykdė kovinę užduotį ir iššokęs su parašiutu keturias valandas plūduriavo vandenyje ant pripučiamo plausto. Keli amerikiečių naikintuvai suko virš galvos ir taip saugojo nuo priešų, kol galiausiai lakūną išgelbėjo povandeninis laivas „Finback“. Bushas kelis mėnesius jame tarnavo, dalyvavo gelbėjimo operacijose. Gelbėti buvo ką ir nuo ko: penkis numuštus jo kovos draugus, paimtus į nelaisvę prie Čičidžimos salos, japonai nužudė, o kepenis suvalgė. Šis išgyvenimas nepaprastai paveikė jauną vyrą: kamavo klausimai, kodėl jis išliko gyvas ir ko iš jo tikisi Dievas.
Tokių skausmingų dvejonių būta ir vėliau – praėjusio amžiaus viduryje aukštuomenės ir visuomenės atstovai gyveno be socialinių tinklų ir ne taip persekiojami kamerų, taigi mažai kas žinojo, kad Barbara ir George‘as neteko dukters. Mažoji Pauline sunkiai sirgo kraujo vėžiu ir mirė vos trejų. Pora, kartu nugyvenusi septyniasdešimt trejus metus, susilaukė dar penkių vaikų, iš kurių vienas – George’as Walkeris Bushas (72) – pasuko tėvo pėdomis ir dvi kadencijas buvo JAV prezidentu (lentelė su užrašu, primenančiu, kad kiekvienas Lietuvos priešas bus ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešas, ant Vilniaus rotušės sienos – jo kalbos citata). Keturi sūnūs ir dukra, septyniolika anūkų, aštuoni proanūkiai – beveik galima lažintis, kad kas nors iš Bushų dar šeimininkaus Baltuosiuose rūmuose: George’as ir Barbara deramai pratęsė Bushų dinastiją.
Kad ir kaip visi pabrėžtų prezidento atsidavimą Dievui, kada gi religija kliudė veikliems žmonėms tvarkyti reikalus? Sulaukęs keturiasdešimties Bushas jau buvo milijonierius ir naftos magnatas, keturiasdešimt dvejų – Atstovų rūmų narys. Vėliau – JAV Jungtinių Tautų ambasadorius, ambasadorius Kinijoje, Centrinės žvalgybos valdybos direktorius. Ir – paskutinis žingsnis iki aukščiausios pakopos – aštuoneri viceprezidento metai Ronaldo Reagano (1911–2004) vyriausybėje. O 1989 metais George’as Herbertas Walkeris Bushas pats tapo Ovaliojo kabineto šeimininku.
Jis pridėjo ranką prie Sovietų Sąjungos subyrėjimo, kovojo su Irako autoritariniu režimu ir... turėjo nemenką įtaką begaliniam chaosui Vidurio Rytuose. Jam valdant vyko karinės operacijos Panamoje, Persijos įlankos šalyse ir Filipinuose. Finansų ir mokesčių reforma JAV, nauji įstatymai, įtvirtinantys pilietines teises, ir naujos taisyklės dėl oro taršos reguliavimo, didžiulės investicijos į technologijas. Ir viskas per vieną kadenciją! Išties, šis žmogus ne svajojo apie pasaulio tvarką ir gerovę, o pats ją kūrė – kaip išmanė.
George’o Busho vyresniojo legendų Baltųjų rūmų istorijoje susidarytų tomas. Savaitgaliais jis reguliariai išsiveždavo savo kabineto narius į Kemp Deividą – prezidento užmiesčio rezidenciją. Nurodė apsaugos kortežui išjungti sirenas ir paisyti šviesoforų. Išsitarė, kad kartais maudosi duše su savo šunimi. Rytais bėgiojo, o po pietų galėdavo snūstelėti tiesiog pievutėje. Mėgdavo užsukti į kinų maisto užkandinę priemiestyje ir prigriebti į kompaniją šeimą, padėjėjų, o kartais net visai svetimų žmonių. Ir likdavo per Kalėdas Vašingtone, kad asmens sargybiniai galėtų praleisti šventes su šeimomis. O paklaustas, kas labiausiai jį nustebino prezidento rezidencijoje, nedvejodamas atsakė – valgomasis, kuriame galima susodinti prie stalo 40 žmonių, – prezidentas dievino neplanuotas vakarienes.