Su maistu organizmui pasisavinti reikalingiausių medžiagų kiekį beveik neįmanoma

Sveika mityba / Vida Press nuotr.
Sveika mityba / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2018-04-17 11:32
AA

Sveikos mitybos specialistai skambina pavojaus varpais – net ir maitinantis sveikai ne visada pavyksta gauti visų organizmui reikalingų mikroelementų. Todėl net ir mityba griežtai besirūpinantys žmonės neretai lieka priblokšti išgirdę mažakraujystės ar kokią kitą diagnozę. Su maistu organizmui pasisavinti reikalingiausių medžiagų kiekį fiziškai beveik neįmanoma. Sveikatos specialistai sutaria, kad norint per dieną gauti reikiamą kiekį gyvybiškai svarbių naudingųjų medžiagų, reikėtų suvalgyti net aštuonių kumščio dydžio daržovių porcijas ir nepamiršti įtraukti pakankamai baltymų bei naudingų riebiųjų rūgščių.

Nevisavertė mityba

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė perspėja, kad net jei mūsų mityba iš šalies atrodo gana subalansuota, dažnai su maistu negauname mums taip reikalingų mikroelementų, nes valgome maistines medžiagas praradusius produktus. Visų mikroelementų organizmas dažnai nesugeba pasisavinti ir dėl nusilpusios virškinimo sistemos. Ilgainiui tai gali pasireikšti tokia liga kaip mažakraujystė.

Mitybos specialistė atkreipia dėmesį, kad mūsų organizme dažniausiai trūksta geležies ar vitamino B12 ne tik dėl nusilpusios virškinimo sistemos, bet ir dėl nevisavertės mitybos.

„Turbūt nežinojote, kad 16–64 metų moterims rekomenduojama geležies paros norma yra 15 mg, o vyrams – 10 mg. Rekomenduojamos paros normos yra nustatytos tam, kad išvengtume geležies trūkumo, tačiau, jei organizmas yra nusilpęs ar kamuoja tam tikros sveikatos bėdos, gali prireikti kur kas didesnių kiekių“, – aiškina natūropatinės mitybos specialistė.

Naudingos medžiagos sunkiai pasisavinamos

Atsiminkime, kad gyvulinės kilmės produktuose esanti geležis „heme“ pasisavinama tik apie 15–35 proc., o augalinės kilmės – dar mažiau – nuo 2 iki 15 proc. Turbūt nedažnas iš mūsų vienu prisėdimu sugebėtų suvalgyti visą maišą špinatų, mat dėl mažo svorio jų suvartoti reikia labai dideliais kiekiais. Norėdami gauti pakankamą kiekį geležies iš augalinės kilmės produktų, turėtume suvalgyti visą puodelį riešutų ar sėklų. Tačiau valgant tik šiuos geležies šaltinius nebeliktų vietos subalansuotai mitybai.

Svarbu ir tai, kad norint gauti maksimalų kiekį geležies iš maisto, rekomenduojama kartu valgyti ir vitamino C turinčių produktų. Todėl mitybos specialistė siūlo mėsos gaminius ar ankštinius produktus visada vartoti kartu su šviežiomis salotomis. Geriausias maistas norint išvengti mažakraujystės – jautienos kepenys. Suvalgę 100 gramų šio produkto gauname net 11,5 mg geležies ir neįtikėtinai didelį 68 mg vitamino B12 (dienos norma – 3 mg).

„Reikėtų atsiminti, kad augalinės kilmės produktuose geležies yra kur kas mažiau, tad norint gauti pakankamą geležies kiekį, reikia suvalgyti itin dideles porcijas. Vienas geriausių augalinės kilmės geležies šaltinių – žali ar rudi lęšiai (100 gramų yra net 3,5 mg geležies), nors geležies juose daugiau nei, pavyzdžiui, jautienoje, tačiau dėl prasto pasisavinimo mes jos gausime mažiau, nei suvalgę gabaliuką mėsos. Geležies iš augalinės kilmės produktų galime gauti, tačiau vitamino B12 ankštiniai produktai visiškai neturi“, – sako T. Šliažaitė.

Natūropatinės mitybos specialistė pabrėžia, kad vitaminas B12 gyvybiškai svarbus mūsų organizmui. Jis reikalingas sveikai širdies ir kraujagyslių veiklai užtikrinti, nervų sistemai, ląstelių dauginimuisi, energijos gamybai.

„Svarbu atsiminti, kad šio vitamino gauname beveik tik iš gyvulinės kilmės produktų (retkarčiais jo yra jūrų dumbliuose ar grybuose). Puikus šio vitamino šaltinis yra kepenėlės, o jei jų nemėgstate, pasistenkite dažniau į savo mitybą įtraukti silkės – suvalgę vos 100 gramų mes galime gauti iki 13 g vitamino B12, – pataria T. Šliažaitė. – Šio vitamino pasisavinimas labai priklauso nuo mūsų virškinimo sistemos darbo, ypač neuramino rūgšties glikoproteino, kurio gamyba organizmui senstant vis mažėja.“

Mikroelementų paieškos

Žmogus nepajėgus per dieną suvalgyti, o jo organizmas pasisavinti tiek naudingų medžiagų, kiek reikia. Dėl pakitusio gyvenimo ritmo, darbo krūvio, streso atsirado didesnis maistinių medžiagų poreikis, o maisto kokybė suprastėjusi, nes jis nebėra toks maistingas ir natūralus kaip anksčiau. Norint gauti reikiamą kiekį vitaminų, per dieną žmogui reikia suvalgyti iki pusės kilogramo daržovių. Per metus tektų suvalgyti per 180 kilogramų šviežių ir maistinių medžiagų nepraradusių daržovių, o tai gyvenant mūsų klimato zonoje įmanoma tikrai ne visais metų laikais.

„Viena iš galimybių, galinčių padėti užkirsti kelią reikalingiausių maistinių medžiagų trūkumui, – naujausios technologijos, padedančios žmogaus organizmui pasisavinti įvairias maistines medžiagas“, – sako natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė.

Taikant patentuotą technologiją (EPT) sukurta nauja mikrokapsuliuota „SmartHit IV“ efektyvaus pasisavinimo maisto papildų linija, užtikrinanti iki 6 kartų efektyvesnį vitaminų, mineralų ar augalinių ekstraktų pasisavinimą organizme.