Ilkos Adams ir Andriaus Pauliukevičiaus šeimai ateinančios šventės – išties svarbios. Pirmą kartą jie Kalėdas sutiks drauge su dukra Adriana. Septynių mėnesių mažylė savo juoku praskaidrina ir niūriausius karantino debesis, o pati Ilka kasdieną stebisi mergaitės guvumu ir nepailstamu noru domėtis pasauliu. „Ir pirmąjį sniegą Adriana pamatė per langą, vėliau be galo džiaugėsi juo kieme“, – portalui Žmonės.lt pasakoja asmeninė trenerė ir sveikos gyvensenos specialistė.
Kadangi praėjusiais metais, kai Ilka laukėsi pirmagimės, beveik nebuvo sniego, moteriai į atmintį įstrigo vasario 29-oji. Tądien I.Adams su fotografe buvo sutarusi fotosesiją, tačiau net neįtarė, kaip viskas pasisuks.
„Paradoksalu, kad kone vienintelis sniegas iškrito vasario 29-ąją, kuri būna retai. Sutapo, jog su pažįstama fotografe jau buvome suplanavę fotosesiją, todėl, kad ir netikėtai kitaip, viskas labai puikiai praėjo. Jau tuomet įsivaizdavau, kaip į pirmąsias snaiges reaguos būsima dukra, su ja statysime sniego senį, darysime angelus.
Šiais metais sniegą Adriana išvydo per namų langą, atsisukau ir žiūriu, jog dukra jau gaudo kiekvieną baltą akimirką. Išėjus į lauką reikėjo matyti jos šypseną, kokia nuotabi toji mūsų patirtis buvo“, – portalui Žmonės.lt pasakoja Ilka.
Ji neslepia, kad šventine nuotaika jų namai jau alsuoja. Norisi anksčiau puošti eglę, rinktis margaspalvius žaisliukus.
„Trokštu dukrai suteikti kalėdinę šilumą ir meilę, padovanoti šventę. Švyčiu ir pati. Daug žmonių man sako, kad motinystė puošia“, – šypteli pašnekovė.
Ilka dalijasi ir naujausios, žiemos fotosesijos kadrais, kuriuos įamžino gera šeimos draugė, kaimynė Vitalija Jakovonienė. Moterų bičiulystė užgimė sporto salėje. Ilgainiui tai peraugo į tvirtą ryšį.
„Jos kadrai – nuoširdūs. Niekada nieko negražiname, visuomet išlaikome akimirkų natūralumą, labai džiaugiuosi fotosesijos su dukra rezultatu“, – atvirauja Ilka, besidžiaugianti kiekviena motinystės akimirka.
„Mums su vyru Andriumi mažylė – tikras turtas, dabar dukrai jau septyni mėnesiai, todėl ryškėja jos charakteris, pomėgiai. Adriana drąsiai kerta kietą maistą, pati sėdi, ir nors dar neropoja – atrodo jau tuoj, tuoj tas įvyks.
Ji – guvi mergaitė, vienas iš tų vaikų, kuris vos pramerkęs akis nori atrasti kažką naujo. Netgi man yra keista, nes kažką papasakojusi ar parodžiusi, pagaunu jos tokį žvilgsnį, kad atrodo, jog viską supranta.
Pavydžiui, dažnai sakoma, kad iš pradžių vaikai savęs veidrodyje neatpažįsta, tačiau Adriana vos kartą į tą daiktą pažiūrėjusi, pirmiausia atkreipė dėmesį į mano atspindį, o tik po to jau suprato – šalia yra ji.
Net tėtis vieną gudrų jos įprotį pastebėjo. Kiekvieną dieną Adrianą jis stengiasi pralinksminti nauju žaidimu. Iš tikrųjų, vos pasimaivius ar skėlus kokią naujiena, dukra taip stipriai nusijuokia. Visa tai – tik pirmąjį kartą, abu pastebėjome, jog kartojant vieną ar kitą žaidimą ji taip pat nebereaguoja“, – dukrai šiltų žodžių negaili ilka.
„Ji taip pat yra rami, gerai miega. Daug kas stebisi, kai dukra valgo viską, mėgsta įvairų sveiką maistą. Juokiamės, kad mūsų vaikas – į tėvus“, – prideda.
Kadangi, etiopai – krikščionys, šventinės tradicijos Ilkos ir Andriaus šeimoje – nesiskiria nuo lietuviškų.
„Švęsime įprastai. 24 dieną laukia Kūčių vakarienė, o po jos – Kalėdų rytas ir dovanos.
Žinoma, dabar mes laukiame švenčių kur kas stipriau, nes tai – Adrianos pirmosios Kalėdos“.
