Pastaruosius septynerius metus su šeima Egipte gyvenantis jėgos aitvarų mokyklos savininkas Nerijus Ragauskas neseniai savo kailiu patyrė šiuo laikotarpiu visuomenę apėmusią paniką. Su mažamete dukra Vėtra iš Lietuvos vyras bandė parkeliauti namo. Ir nors išgyventą stresą dabar Nerijus vadina tiesiog geru nuotykiu, iš tiesų per 70 valandų kelionę patirti jo išgyvenimai verti, jei ne knygos, tai bent atskiro dėmesio šių dienų istorijų kontekste.
6 valandų skrydis virto 70 valandų išbandymu
Kai Nerijus, keliaujantis su septynmete dukra Vėtra, sužinojo, jog skrydis iš Vilniaus į Egipto kurortą Šarm el Šeichą – atšauktas, ne juokais sunerimo. Tai buvo pirmasis įspėjimas apie laukiančią nelengvą kelionę namo.
Būtent tuo metu viena skrydžių bendrovė vykdė skrydžius į Egiptą, taip bandydama visus ten įstrigusius lietuvius sugrąžinti namo. Tiesa, Egipte gyvenantis Nerijus su dukra bendrovei pasirodė netinkami keleiviai.
„Į skrydį manęs nepriėmė, nors galėjo. Nepaisant tokių nemalonių aplinkybių, radome kelionę iš Lietuvos į Ukrainą ir iš Ukrainos į Egiptą. Antrąjį skrydį atšaukė dar prieš mums išskrendant iš Vilniaus. Tuo metu jaučiau, kad bet kokiu atveju reikia išvykti, nes Ukraina vykdo didesnį kiekį skrydžių skirtingomis kryptimis“, – pasakojo Nerijus.
Netrukus paaiškėjo, jog vyras su dukrele gali gauti skrydį tuščiu lėktuvu iš Ukrainos į Egiptą, tereikia vieną naktį pernakvoti Kijevo priemiestyje esančiame viešbutyje.
Džiaugtis, kaip dabar sako Nerijus, tada buvo mažiausiai naivu. Ukrainos oro uoste jam teko pačiam „išsimušti“ kelionę namo.
„Buvau informuotas, kad be oficialaus Prezidento įsakymo ar leidimo gyventi Egipte, negaliu skristi. Viena bjauri boba man į rankas tiesiog bruko lapą su prašymu pasirašyti, įtikinėjo, neva, viskas „taip“ susitvarkys. Kaip vėliau sužinojau, tas lapas reiškė, kad atsisakau skristi savo noru. Teko įsijungti nemalonius derybinius sugebėjimus. Šiaip ne taip, po ilgo aiškinimosi, įsėdome su dukra į lėktuvą.“
Deja, bet ir šioje vietoje dar buvo per anksti patogiai įsitaisyti. Netrukus Nerijus gavo informaciją, kad lėktuvas nepakyla ir jam teks eiti atsiimti bagažo.
Naktinis skrydis į Kairą
Perskambinęs savo draugus Lietuvoje ir už jos ribų, šiandien Nerijus dėkoja bičiuliui Justui, jiems su Vėtra parūpinusiam kitos skrydžių bendrovės bilietus į Turkiją. Iš Turkijos – į Kairą.
„Tada galvojau, jog svarbiausia – atsidurti Egipte, nesvarbu, kur. Mes gyvename Dahabo mieste, kur didžiąją dalį gyventojų sudaro beduinai. Nuo Kairo iki Dahabo – 12 valandų autobusu. Keliaudamas su vaiku aš visą laiką galvojau, jog reikia nepasiduoti panikai. Išlikome pozityvūs. Dukra Vėtra laikėsi puikiai. Turbūt ji jautė mano pastangas ir tai padėjo susikaupti“, – pasakojo Nerijus.
Laukdami skirtingose oro uostuose Nerijus su Vėtra žaidė, miegojo, stebėjo aplinką.
„Dėl savo ir jos sveikatos aš labai jaudinausi. Išnaudojome nemažai dezinfekcinio skysčio, visur vengėme kontakto su kitais asmenimis. Aišku, tą daryti pasirodė lengviau nei įprastai, nes tuo metu oro uostai jau buvo ištuštėję.“
Nustebino skrydžių bendrovės politika
Labiausiai Nerijų per šį 70 valandų išbandymą nustebino Lietuvos skrydžių bendrovės neprofesionalumas. Kaitavimo entuziatui išdėsčius visas priežastis, dėl kurių privalo sugrįžti į Egiptą, jis nesulaukė nė „amtelėjimo“. Niekam argumetai nebuvo įdomūs.
„Jie visiškai mane paliko, nors viską aškiai papasakojau. Neturėjau Lietuvoje kur gyventi, Egipte manęs laukė sūnus su žmona. Ten mūsų namai, vaikai eina į mokyklą. Šis įvykis dėl to labiausiai ir nuliūdino. O dar didesnę nuostabą apturėjau, kai netikėtai Ukrainos skrydžių kompanija pasiūlė mus parskraidinti tuščiu lėktuvu atgal ir vėliau į jį nenorėjo įleisti.“
Nerijus pastebėjo, kad tokiose situacijose neturėtų galioti įprastos taisyklės, nes tokios paprasčiausiai neduoda naudos.
„Skridau ne poilsiauti, o namo. Galėtų būti daugiau lankstumo. Kaip ir su įstrigusiais piliečiais prie Lenkijos sienos. Ten bent jau sprendimo žmonės sulaukė. Mano atveju, jo nebuvo.“