Sostinėje artimieji ir kolegos susirinko atsisveikinti su liepos 2-ąją anapilin iškeliavusiu pirmuoju Lietuvos televizijos diktoriumi Juozu Baranausku.
J.Baranauskas anapilin iškeliavo eidamas 87-uosius metus. Legendinio diktoriaus sveikata pablogėjo liepos 2-osios vakarą, tad jis buvo skubiai išgabentas į ligoninę. Deja, ten J.Baranausko gyvybė užgeso.
Atsisveikinimas su pirmuoju diktoriumi J.Baranausku surengtas Vilniaus laidojimo namuose, Olandų gatvėje. Atsisveikinti su velioniu liepos 9-ąją atvyko jo kolegos, draugai, nešini vienu baltu gėlės žiedu. Būtent taip pageidavo velionio dukra Erika Visockienė.
Kaip teigė J.Baranausko dukra, amžino poilsio legendinis diktorius atguls Vilniaus Antakalnio kapinėse. Velionio urna iš laidojimo namų bus išnešama liepos 10 dieną, 13 valandą.
Vilniuje atsisveikinama su diktoriumi Juozu Baranausku:
Juozas Baranauskas televizijai atidavė daugiau nei tris dešimtmečius. Kai jo kolegė, šių dienų eterio žvaigždė Edita Mildažytė televizijoje žengė dar tik pirmuosius žingsnius, J.Baranauskas jau buvo tikra garsenybė. E.Mildažytė portalui Žmonės.lt sako, kad legendinį diktorių prisimena kaip tikrą profesionalą, televizijos žiūrovus pakerėjusį ne tik talentu, bet ir grožiu.
„Jis buvo žmogus legenda, iš jo buvo galima pasimokyti labai daug. Atsimenu, dar kai matydavau jį per televiziją, tai jis man būdavo gražiausias Lietuvos vyras, o apie tai, kad jis gali daryti kažką buitiško, nebuvo net kalbos. Jis buvo dieviškas. O kai pirmąkart aš su juo susidūriau, buvau dar tik pretendentė dirbti televizijoje, o jis buvo komisijoje. Prisimenu, jis kalbėjo labai taisyklingai, tokiu gražiu balsu“, – apie pirmąjį įspūdį kalba pašnekovė.
Televizijos laidų vedėja pasakoja, kad J.Baranauskas su kolegomis bendravo labai šiltai, o ir apie buitiškus klausimus nevengdavo pasikalbėti.
„Nieko nestebindavo, jei jis nusipirkdavo kopūstą ir per visą Gedimino prospektą jį nešdavosi, nes neva norėdavo pagaminti kažkokį ypatingą troškinį. Jis tikrai buvo puikus kulinaras, išmokęs mane gaminti plovą. Tokį plovą aš gaminu iki šiol“, – dalijasi E.Mildažytė.
Jis tikrai buvo puikus kulinaras, išmokęs mane gaminti plovą.
Pasak E.Mildažytės, didžiuliu profesionalumu garsėjęs J.Baranauskas jauniesiems žurnalistams ir televizijos veidams patarimų dalinti neskubėjo.
„Jis tikrai darė įtaką tuometei televizijai. Juozas ir jo kolegė Gražina Bigelytė buvo legendos, ta tuometinės televizijos etiketė, tačiau mums, naujai atėjusiems, jis nebuvo linkęs dalinti patarimų. Jis buvo iš tų, kurie žino, ką patys daro ir leisdavo kitiems surasti savo kelią. Jis buvo katinas, kuris vaikšto vienas“, – pasakoja ji.
Tiesa, vieną J.Baranausko patarimą E.Mildažytė iki šiol prisimena. Juo vadovaujasi ir pati vesdama laidas.
„Kaip ir sakiau, jis sulaukė labai daug dėmesio. Kartą jis man sakė: kai tau atrodo, kad visai nesvarbu, ką tu sakai, tai pagalvok, jog ligoninėje guli kokia nors močiutė, kuriai tu esi vienintelis žmogus, kuris iš vis su ja pasisveikina ar pasišneka. Tu jai esi laimės ir laisvės pažadas, langas į pasaulį. Tai man labai įstrigo.
Iš tiesų, pastebiu, kad tie senieji diktoriai turi didžiulį atsakomybės jausmą. Jie kreipė didelį dėmesį į tartį, į tai, kaip atrodo, o to galėtų pasimokyti naujieji televizijos veidai. Nors dar kažkas arti to idealo man yra Marijus Žiedas“, – sako ji.
E.Mildažytė prisimena, kad paskutinį kartą su J.Baranausku buvo susitikusi 2014 metais, kai jam buvo įteiktas apdovanojimas „Auksinė bitė“ už visus gyvenimo nuopelnus.
„Jis kaip visuomet inteligentiškai, pasitempęs priėmė apdovanojimą“, – sako ji.
J.Baranauskas gimė 1935 metų kovo 30-ąją Kaune. 1954 metais Juozas pradėjo studijuoti Teisės fakultete. Būdamas antrame kurse jis laimėjo Lietuvos radijo diktorių konkursą, o 1957 metais ir Televizijos diktorių konkursą. Lietuvos televizijoje dirbo nuo pirmosios jos laidos 1957 metų balandžio 30 dienos iki 1991-ųjų.
Vėliau buvo žinomas kaip Baltijos biržos prezidento padėjėjas. 1992–1996 metais dirbo Lietuvos Respublikos Seime. Vėliau – Aukščiausiojo Teismo vyriausiuoju konsultantu.
Pareiškė užuojautą
Užuojautas dėl J.Baranausko mirties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Be J.Baranausko profesionalumo, inteligencijos, vidinės kultūros, ištikimybės ir pasišventimo darbui neįsivaizduojama Lietuvos radijo ir televizijos istorija. Velionis tapo legendine jos dalimi“, – teigė G.Nausėda.
„Netekome išskirtinės asmenybės. Mes jį prisiminsime kaip televizijos legendą ir pirmąjį diktorių, aplinkinius žavėjusį profesiniu reiklumu, ypatinga vidine kultūra ir darbštumu“, – užuojautoje sakė parlamento vadovė.
