Stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Ž. Savickas: „Būna momentų, kai nepasitikiu savimi“

Žydrūnas Savickas
Žydrūnas Savickas
Jokūbas Tėvelis
Šaltinis: Žmonės
2020-03-05 18:59
AA

Paauglystėje stogais ir tvoromis mėgęs laipioti, stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas, Lietuvos sportininkas galiūnas Žydrūnas Savickas sako, jog pats visada motyvacijos ir įkvėpimo sėmėsi iš paties Arnoldo Schwarzeneggerio, todėl tiki, kad jaunam žmogui reikia mokytojo, kuris parodytų tinkamą kelią.

Ž. Savicko patarimų apie tai, kaip grūdinti valią ir siekti savo tikslų net tada, kai apleidžia visos jėgos, bus galima išgirsti balandžio 30 d. jaunimo festivalyje „Vibelift“.

Prisiminkite savo vaikystę. Įdomu, ar buvote išdykęs vaikas?

Augau Biržuose. Labai daug laiko praleidau pas senelius. Vieni seneliai gyveno kaime, kiti – mieste, prie ežero. Prisimenu, labai smagiai leisdavau vasaras. Gyvenome dėkingoje vietoje prie upės, šalia stovėjo pilis. Daug laiko praleisdavau kieme su draugais: žaisdavom įvairius karinius žaidimus, organizuodavome motokroso varžybas. Biržuose praleidau ne tik vaikystę, bet ir visą savo jaunystę, o vėliau išvykau mokytis.

Žydrūnas Savickas

O koks buvote paauglys? Ar išsiskyrėte iš bendraamžių?

Tiesą sakant, visa mano paauglystė prabėgo sporto salėje.  Tėvams buvau geras vaikas, nes ryte išeidavau į mokyklą, po mokyklos eidavau į treniruotę, o jau po treniruotės būdavau toks pavargęs, kad daugiau nieko nenorėjau tik sėdėti namuose. Su tėvais visai nesipykdavau, nes nebūdavo dėl ko. Mama dirbo nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, o tėtis buvo tolimųjų reisų vairuotojas, todėl mažai jį matydavau.

Paauglystė man buvo tarsi pamatas karjerai – laikas praleistas sporto salėje užgrūdino valią,  suformavo mano fizines jėgas ir tikslus. Gana jaunas supratau, kuo noriu būti ir kokių tikslų pasiekti. Tvirtai žinojau, kad būsiu sunkiosios atletikos sportininkas. Šis tikslas mane  disciplinavo ir motyvavo laiku eiti miegoti, sveikai maitintis, sportuoti ir neturėti jokių žalingų įpročių.

Manau, jeigu ne sportas, galėjau stipriai nudegti ir kaip reikiant „išklysti“ iš kelio, nes  pagundų tikrai buvo labai daug. Gyvenau ne pačiame geriausiame Biržų rajone, todėl mačiau visko, tačiau būtent  užsibrėžtas tikslas skatino eiti tiesiai ir nepasukti klystkeliais. Svarbų vaidmenį mano gyvenime suvaidino ir seneliai, nes būtent jie turėjo tvirtas moralines vertybes, buvo pareigingi ir labai darbštūs. Kiekvieną savaitgalį praleisdavau pas juos, todėl jų dėka išsiugdžiau meilę darbui.

Koks sportininkas Jums buvo tarsi autoritetas, į kurį stengėtės lygiuotis?

Mano autoritetas ir varomoji jėga buvo Arnoldas Schwarzeneggeris. Kilnodamas svarmenis sporto salėje, visada  ant sienų matydavau kabančius jo plakatus. Žavėjausi juo ne tik kaip sportininku, bet ir kaip aktoriumi. Visus filmus, kuriuose jis vaidina, esu peržiūrėjęs tikrai ne po vieną kartą.  Manau, tuo metu kiekvienas paauglys norėjo būti toks kaip jis.

Žydrūnas Savickas

Koks paauglystės įvykis dabar Jums kelia šypseną, tačiau tuo metu sukėlė baimę?

Pamenu, kai reikėjo bėgti nuo policijos. Gyvendamas prastos reputacijos rajone, turėjau tokių draugų, kurie iš niekur nieko sugalvodavo išdaužti parduotuvės langus. O kai atvažiuodavo policijos pareigūnai, vydavosi visus ir niekam nebuvo įdomu, kas dėl to kaltas. Bėgdami  nuo policijos, sugebėdavome perlipti aukščiausias tvoras ir net namų stogus. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad sugebėsiu perlipti didžiulę tvorą, tačiau adrenalinas suteikia tokių galių, kurias  žmogui sunku suprasti. Būtent tokios istorijos man vis dar kelia šypseną, nes dabar suprantu, kad  reikėjo tiesiog eiti namo, nes buvau nekaltas, o ne bėgti su tais „chuliganais“(Juokiasi).

Puikiai save pažįstate. Gal turite savybę, kuri Jums kartais „pakiša koją“?

Manau, kad didžioji dalis mano sugebėjimų vis tik padėjo, tačiau, kaip ir kiekvienas žmogus, aš mėgstu patinginiauti. Jei mažiau tingėčiau ir būčiau dar darbštesnis, manau, būčiau dar daugiau pasiekęs ir mano sportiniai rezultatai dabar būtų dar geresni. Tačiau, patikėkite, net ir daugiausia  pasiekę ir labiausiai motyvuoti žmonės kartais tingi. Ir tai yra normalu.

Kaip Jums pavyko išsiugdyti tokią valią?

Manau, kad, siekiant bet kokio tikslo, svarbiausia – motyvacija,  nes jeigu jos nėra, tuomet sunku įsivažiuoti į gyvenimo rutiną. Kartais norėtųsi ryte ilgiau pagulėti lovoje, kartais ilgiau pavakaroti su draugais. Tačiau didelis noras pasiekti užsibrėžtų rezultatų priverčia laiku eiti miegoti, laiku keltis. Kai yra užsibrėžtas aiškus tikslas, viskas pasidaro daug paprasčiau ir dienotvarkė natūraliai susistato į rėmus. Kiekvienam žmogui, kuris nori kažko pasiekti, pirmiausia, reikia turėti aiškų tikslą. Ir nesvarbu, sportuoji, kad taptum pasaulio čempionu ar sportuoji, kad geriau jaustumeisi ir gražiau atrodytum.

Žydrūnas Savickas

Ar esate savikritiškas žmogus?

Taip, esu labai savikritiškas. Būna momentų, kai visai nepasitikiu savimi. Visada į varžybas einu laimėti, tačiau dar niekada nepavyko išvengti startinio jaudulio ir nepasitikėjimo jausmo, tačiau tai mobilizuoja ir padeda suprasti, kad pirmiausia turiu nugalėti save psichologiškai. Ką tai reiškia?  Kiekvieną kartą iš naujo privalau įtikinti save, kad esu stipriausias ir geriausias.

Kokie jausmai užliejo pirmą kartą laimėjus prestižinį Arnoldo Schwarzeneggerio vardo „Arnold Strongman Classic“ turnyrą?

Tai buvo išties euforinė akimirka, kai supratau, jog pasiekiau vieną didžiausių gyvenimo tikslų, dėl kurio sunkiai dirbau daugiau nei dešimt metų. Labai džiaugiausi savimi, tačiau tuo pačiu supratau, kad tas džiaugsmas trunka tik akimirką, nes, atslūgus euforijai, vėl reikia galvoti apie naujus iššūkius. Gavęs taurę, pradėjau galvoti, ką dar galiu tobulinti, kad vėl laimėčiau kitais metais. „Arnold Strongman Classic“ turnyrą laimėjau aštuonis kartus! Jei amžius leistų, manau, būtų motyvacijos laimėti ir devintą, bei dešimtą kartą.

Žydrūnas Savickas / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Šiais metais jaunimo festivalyje „Vibelift“ dalinsitės savo istorija apie tai, kaip Jums pavyko tiek pasiekti – keturis kartus tapote stipriausiu pasaulio žmogumi.  Kokią svarbią žinutę planuojate perduoti jaunimui?

Jauni žmonės turi suprasti, jog gražiausias jų gyvenimo metas yra tada, kai dar visos  galimybės prieš akis – kai dar gali rinktis savo gyvenimo kryptį ir kelti sau tikslus. Viskas priklauso nuo to, kaip bus žengti pirmieji žingsniai. Nuo jų priklausys karjera, asmeninis gyvenimas. Bandysiu įtikinti jaunimą, kad gyvenime reikia eiti tokia kryptimi, kuri teikia džiaugsmą. Niekada nereikia rinktis specialybės ar pomėgių tik dėl finansinių išskaičiavimų. Tik tada, kai  kiekviena diena  teikia džiaugsmą,  galima pasiekti labai daug.

Bilietus į renginį platina Tiketa.lt, juos įsigyti galite ČIA.