Dizainerės Julijos Janus parduotuvė ir biuras – tarsi dviejų dalių kūrinys. Pirmoji – rusvai pilkšvų atspalvių, pilna netikėčiausių interjero sprendimų ir meno dirbinių, atspindinti mūsų baltiškąjį mentalitetą; antroji – gana asketiška, santūri, su dominuojančia balta spalva.
Biure, kur prie buvusių siuvėjų stalų dabar kuria dvi dizainerės – Julija ir jos kolegė Andra Jatautienė, dirba vadybininkai ir planuojama gamyba, anksčiau buvo jų siuvyklos patalpos. Apie tai primena čia likę šviestuvai. Šiose patalpose mažiau kūrybinių interjero sprendimų, išskyrus darbuotojų virtuvėlę, kartais virstančią ir dalykinių susitikimų kambariu. Užtat pirmame aukšte esančioje parduotuvėje, kuri, kaip tikina Julija, neatsiejama biuro dalis, akys laksto nuo gražaus kūrinio prie gražesnio.
Čia parduodami ne tik „Julia Janus“ drabužiai, bet ir papuošalai, aksesuarai, batai, namų linijos daiktai. Išradingumu stebina šviestuvai, lašo ir akmens formas primenantys interjero akcentai, iš šaukštų padarytos durų rankenos. Parduotuvė – tarsi atskiras dizainerės fantazijų pasaulis, kurio centre – rankų darbo indais ir papuošalais nukrautas stalas. Tik įėjus į vadybininkų kambarį antrame aukšte irgi pirmiausia į akis krinta šis baldas.
„Mes, šiauriečiai, per metus patalpose praleidžiame 7–8 mėnesius, o virtuvė mums – svarbiausia namų vieta. Prie stalo susitinkame su savo artimaisiais, dalijamės ir maistu, ir idėjomis. Todėl virtuvę su malonumu perkėliau ir čia“, – pasakoja Julija, ne tik „kvėpuojanti“ dizainu, bet ir itin besidominti maisto gaminimo menu.
Žinoma, ji irgi tvirtina, kad darbo aplinka mus visus smarkiai veikia: „Kaip rūbai atspindi asmenybę, taip biuras atskleidžia, kas darosi jame dirbančių žmonių galvose. Aišku, biuro interjeras labai priklauso nuo vadovo – kaip jis supranta malonią aplinką. Jeigu ten tik nuo sovietmečio likę baldai, sutįsti iš visų pakampių ir sustatyti prie apsilaupiusių sienų, jeigu blogas apšvietimas, o dar kėdės nepatogios, apie kokį žmonių nusiteikimą galima kalbėti? Ir jeigu kas nors sugalvotų keisti tokią aplinką, pirmiausia turėtų pakeisti psichologinį biuro klimatą, nes tie dalykai labai susiję.“
Dizainerė tikina, kad gražiai įsirengti įmanoma ir neišleidžiant daug pinigų, svarbiausia – kūrybiškai žvelgti į šią užduotį. Galima netgi pasiūlyti patiems darbuotojams perdažyti, išklijuoti sienas ar kitaip papuošti darbo vietą, kad atsirastų daugiau jaukumo, – kainuos tik medžiagos.
Sakysite, bepigu taip kalbėti dizainerei, kuri moka net iš samčio padaryti prabangią interjero detalę. Julija šypsosi: „Jeigu nėra skonio, yra „Ikea“. Ten kokį modelį bepasirinksi, jis bus skoningo dizaino pavyzdys. Be to, nebrangus.“