Vilniaus Antakalnio rajone sovietmečiu veikusio Elektrografijos mokslinio tyrimo institute biurų turi daug įmonių, tačiau didžiausios patalpos jame priklauso Jogailai Morkūnui, renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ kūrybos vadovui.
Jis – žmogus draugiškas, po savo stogu priglaudė dar dvi įmones: „Media 3“, kuriai vadovauja Edmundas Jakilaitis, ir „TV Play“ su jos vyriausiuoju prodiuseriu Laurynu Šeškumi. Kiek iš viso dirba žmonių, jie ir patys nebesuskaičiuoja. Kaip sako Jogaila, begalinis chaosas: „Tarpusavyje sąveikauja visos trys kontoros. Vieną dieną čia pjauna dekoracijos gabalą, kurio reikia filmuoti, aš prašau jį palikti mano renginiui, kas nors ką nors repetuoja, filmuoja, montuoja... Žodžiu, absoliuti sinergija. Tik kartą per metus visi sueiname – per Kalėdas. Tuomet bendroje nuotraukoje ir suskaičiuojame, kiek mūsų yra. Pastarojoje buvo 43.“
Viskas prasidėjo nuo „Pirmosios kavos“. Plačiais mostais garsėjantis renginių organizatorius biuro patalpas įrengė pagal savo skonį. Didžiulė virtuvė su visa reikalinga buitine technika ir nemenko dydžio stalu. Ant šaldytuvo kažkada kabėjo raštelis „Svetimo maisto nebūna“, o ant vyno šaldytuvo iki šiol pritvirtintas iškalbingas užrašas „Motyvacija“.
Darbuotojai dažnai gamina pietus ne tik sau, bet ir kolegoms. Iš pradžių buvo įrengtas ir žaidimų kambarys, ir miegamasis, nes „geriausios derybos vyksta lovoje“, tačiau vėliau su savo darbo kolektyvais prisijungę bičiuliai kambarių paskirtis pakoregavo.
Karjerą Londone baigusiam Laurynui draugas dosniai pasiūlė vietą savo biure: „Taip ir prisėdau prieš septynerius metus.“ Panašiai pakvietė ir kitą bičiulį. „Manėm, kad ateis vienas Jakilaitis, – prisimena Jogaila. – Kadangi Edmundas visada garsiai kalba, skyriau jam kabinetą antrame aukšte, bet jis ten gal tik porą kartų nuėjo apsidairyti. Visi nori būti įvykių centre, o veiksmas nuolat vyksta virtuvėje.
Prieš kiekvieną televizijos sezoną iš naujo prasideda kalbos, kad pastatas – ne guminis, bet ir vėl kažkaip sutelpame. Būna įvairių protrūkių, nes dėl žmonių gausos, triukšmo ir chaoso neįmanoma susikaupti, bet tada kas nors iš darbuotojų, kuriuos triukšmas nervina, įsigyja ausines ir kuriam laikui aprimsta.“
Jogailos biuro vizija nuo pat pradžių buvo tokia, kad išvykęs iš namų į darbą tarsi vėl atsidurtum namuose – draugiškuose ir triukšminguose, linksmuose ir kūrybiškuose. Tokiuose, kur aplinka nevaržo ir jaučiama visų sezonų kaita: jei lauke šalta, tai ir pas juos šalta; jei lauke karšta, tai ir viduje tvanku.
„Mūsų darbo atmosfera mane džiugina. Tarkim, kalbiesi apie renginius gerdamas popiečio šampaną ir „brainstormini“, generuoji idėjas. Beje, aš pats niekada nedalyvauju dalykiniuose susitikimuose 9 val. ryto – paroje toks laikas man tiesiog neegzistuoja. Mano darbas prasideda 11 val., nes tai yra kūryba. Tačiau turime savo sistemą, struktūrą ir visi jaučiame atsakomybę: jeigu numatyta, kad reikia daryti taip, viskas taip ir turi būti atlikta. Ir visai nesvarbu, iš kurios vietos: dirbant namie, sėdint biure ar kuriame nors kitame pasaulio taške.“