Stereotipų nepaisantis Gytis Ivanauskas: „Man į veidą spjautų tie, kas spjaudytis temoka“

Lolita Zero (kairėje) ir ją sukūręs, aktorius Gytis Ivanauskas (dešinėje)/ D. Matvejevo ir Naglio Bieranco nuotr.
Autorius: Monika Urbonaitė
Publikuota: 2019-06-05 17:47
Daugelyje šalių homoseksualūs žmonės vis dar negali duoti kraujo, neturi teisės išgelbėti kitiems gyvybės, jie negali laisvai reikšti vienas kitam jausmų, auginti vaikų. Iki šiol visuomenė painiai narplioja dažnai jiems tikslingai nepaaiškinamų sąvokų reikšmes: kas yra homoseksualas, translytis, transseksualas? Su kuo siejasi „queer“ bei „drag“ kultūros? Aplink mus tvyro homofobiškas tvaikas.

Birželio 5 bei 6 dienomis Vilniaus kultūros bare „Kablys“ rodomas „queer“ kultūros atstovo Maciejaus Gośniowskio-Gąsiu režisuotas performansas „Borderline Queen. Kerštas“ stengiasi šiek tiek praplėsti žiūrovų akiratį, parodyti ir supažindinti juos su „queer“ kultūra, jos atstovais. Vieną iš pagrindinių vaidmenų čia kuria Lolita Zero, teatro aktoriaus, choreografo Gyčio Ivanausko gyvenimui prikelta herojė.

Gyti, kaip į „Borderline Queen. Kerštas“ performansą pateko Lolita Zero? Reikėjo praeiti atranką?

Iš tikrųjų tai dar buvo didžiulis klausimas, kas pasirodys spektaklyje, Lolita Zero ar Gytis Ivanauskas. Bet eidamas į atranką ir žinodamas temą, apie ką bus statomas šis projektas, aš režisieriui tiesiog pristačiau ją. Juk Lolita Zero filmavosi kine, dalyvavo nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje bei iki šiol sėkmingai gyvena savo gyvenimą. Režisieriui personažas iš karto pasirodė įdomus. Kadangi šis performansas nagrinėja žmogaus tapatybę, kas yra moteris, kas yra vyras, kas apskritai yra lytis, tai Lolita Zero, kaip Gytis Ivanauskas, persirengęs moterimi, lengvai įsipaišė į bendrą kontekstą. Kalbėti apie Lolitos Zero atsiradimo istoriją, įtaką „Eurovizijai“, Lietuvos žmonių mentalitetui – labai parankus įrankis. Lolita turi daugiau ką pasakyti, nei, pavyzdžiui, aš, Gytis Ivanauskas, su savo asmeniniu požiūriu į homofobiją ar translyčius asmenis, homoseksualius žmones. Dažnas įvardija „drag“ kultūros atstovus, transseksualus, biseksualus, homoseksualus kaip TOKIUS žmones. Kas yra tie TOKIE, aš nežinau. Bet taip, apie juos kalbama, svarstoma, ar TOKIE galėtų tarnauti kariuomenėje, apginti savo šalį. Na, taip, galėtų. Eina ir tarnauja armijoje su šautuvu. Kam tie stereotipai? Be to, nepamirškime, kad TOKIE dažnai gali būti net psichologiškai stipresni.

„Borderline Queen. Kerštas“ repeticijos akimirka/ D. Matvejevo nuotr.
„Borderline Queen. Kerštas“ repeticijos akimirka/ D. Matvejevo nuotr.

Sakote, jog Lolita Zero dažnai kalba homofobams apie visuomenėje įsišaknijusias problemas. Viskas šiai herojei paprasčiau. O persirengus personažu jums pačiam lengviau bendrauti su homoseksualais, translyčiais?

Ne, kodėl? Aš esu labai demokratiškas, priimu žmones tokius, kokie jie bebūtų. Būtent šį performansą kartu statėme naudodami nemažai tikro gyvenimo detalių, visokių piktų, žiaurių komentarų, atrodo, protingų žmonių „pasisakymų“. Kalbame ir apie tokius asmenis, kurie gyvena apsupti netradicinės orientacijos žmonių, turi gerų draugų jų tarpe, tačiau feisbuke rašo žinutes kaip siaubinga yra nuėjus į kosmetikos parduotuvę, matyti vaikiną su pudra. Taip ir norisi tokiems pasakyti: „Tik neapsiš..“. Kas jeigu tavo sūnus arba tavo dukra bus truputėlį kitokie? Žmonės yra tokie žiaurūs, kad jei net kažkas miršta, yra besidžiaugiančių. Baisu. Norisi kalbėti apie šiuos dalykus, nes tikriausiai yra asmenų, kurie vargiai įsivaizduoja, jog kažkas panašaus vyksta. „Drag“ kultūrą dažnas vis dar supranta ribotai. Jie įsivaizduoja, jog tai paprasčiausiai vyrai, persirengiantys moterimis, tačiau jie – tik maža viso to dalis. Moterys taip pat gali persirengti vyrais, dar yra ir taip, jog vyras persirengia vyrišku vyru. Ir tai tėra „drag“ kultūra. „Queer“ kultūroje viskas ekstravagantiškiau, čia jau atsiranda ateiviai, keistuoliai – tai dar didesnis pasaulis. „Drag“ kultūra – „queer“ kultūros dalis.

Iš kur tie komentarai, apie kuriuos kalbate – iš socialinės erdvės, gatvės?

Repeticijų pradžioje vyko diskusijos, kalbėjome su aktoriais ir režisieriumi įvairiomis gyvenimiškomis temomis. Ir susirinkusieji dalijosi savo patirtimis, nebūtinai asmeninėmis. Taip atsirado istorija, kurią pasakojame žiūrovui. Kažkada Lolita Zero man atrodė kaip smagus žaidimas, bet žmonės, suprasdami, kad aš esu aktorius ir lipu į sceną su personažu, vis tiek pylė kažkokį mėšlą. Visą savo gyvenimą aš, jei man kas nepatikdavo, perjungdavau kanalą, nežiūrėdavau, nesidomėdavau, tačiau visokių žmonių yra. Tas įkarštis, pyktis, nepasitenkinimas Lolita, beje, po truputį atslūgo. Daugelis dabar jau žino, kas ji tokia. Aš abejoju, ar kas man spjautų į veidą, jei aš su garsiuoju drabužiu praeičiau Gedimino prospektu, nors... Gal ir spjautų. Tie, kas spjaudytis temoka.

„Borderline Queen. Kerštas“ repeticijos akimirka/ D. Matvejevo nuotr.
„Borderline Queen. Kerštas“ repeticijos akimirka/ D. Matvejevo nuotr.

„Borderline“ išvertus iš anglų kalbos reiškią „ribą“. Apie kokią ribą kalbama jūsų performanse?

Performanso metu mes iš dalies parodome, kaip vystėsi Lolitos Zero gyvenimas. Ar kažkas pasikeitė nuo jos atsiradimo, ar ne. Man atrodo, kad buvo tas momentas, kai įvyko didžiulis lūžis. Pačioje pradžioje, kai tik Lolita išlindo į dienos šviesą, reikėjo vaikščioti su „vėliava“, labai garsiai triukšmauti, visur rodytis. Štai šiuo metu, kai kalbamės, Lolita jau peržengusi savąją „borderline“. Jai nebereikia plėšytis. Prašau, didžiausias Lolitos plakatas pakabintas tiesiai priešais katedrą ir dar keletoje lankomų miesto vietų. Nuo to laiko, kai mano personažas pasirodė su savo pirma „eurovizine“ daina, daug kas pasikeitė. Esu aktorius, galiu apsirengti kuo noriu. Jei per projektą „Muzikinė kaukė“ koks dalyvis įsikūnija į nevykusią bobą, visiems labai juokinga, smagu, o štai dėl Lolitos kažkas dar retsykiais pasipiktina.

Beje, „Bordeline Queen. Kerštas“ performanso metu Lolita atliks ir visiškai kitokią, naują savo dainą. Daug profesionalesnį, asmeniškesnį kūrinį.

„Borderline Queen. Kerštas“ repeticijos akimirka/ D. Matvejevo nuotr.
„Borderline Queen. Kerštas“ repeticijos akimirka/ D. Matvejevo nuotr.

Parašėte šią daina pats?

Muzikos prodiuseris – Vitas Vaičiulis, o žodžiai mano. Šią dainą praėjusiais metais gavau gimimo dienos proga. Kažkada nuėjome į Vito studiją, jis uždėjo ritmą ir man labai greitai į galvą šovė melodija bei tekstas. Tačiau vis tiek užtrukome metus, nes jis labai preciziškai dirba, dėlioja kiekvieną niuansą. Finalinis rezultatas man pačiam labai patinka, patinka ir visiems, kas jau turėjo progą išgirsti.

Kodėl nuspręsta „Borderline Queen. Kerštas“ rodyti netradicinėje, naktinio klubo erdvėje?

Jauni žmonės vaikšto į klubus, puiku, jei atėję ten dar gali gauti prasmingą žinutę, kurią išsineš. Tuo pat metu jie gali gerai praleisti laiką. Be to, visa drag kultūra gimė būtent klubuose, pogrindžio vakarėliuose.

Spektaklyje-performanse „Borderline Queen. Kerštas“ žiūrovai pamatys penkis veikėjus, kuriuos įkūnija Gytis Ivanauskas, Denisas Kolomyckis, Brigida Gruodytė ir du drag atstovai iš Lenkijos – Ka Katharsis ir Twoja Stara. Spektaklį režisuoja Maciej Gowsniowki-Gąsiu. Dramaturgas – Łukasz Gazur, scenografiją kuria „random heroes“, Motiejus Volodzka ir Vėjas Aliukas, Dantė, kostiumus – Ka Katharsis, muziką – Monika Sokaitė, šviesų dizainą – Vilius Vilutis. Režisieriaus asistentė, kūrybinė konsultantė – Eglė Švedkauskaitė, vadybininkė – Agnė Pulokaitė. Į jį bilietus galite įsigyti ČIA. Spektaklis vyksta birželio 5-6 dienomis, kultūros bare „Kablys“. 

Naujausi straipsniai