Stebuklinga žodžių galia: kodėl verta „niekada“ keisti į „retai“?

Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-01-01 15:00
Ko labiau norėtumėte dovanų – kelių gražių žodžių ar naujo papuošalo? Tikriausiai pasirinkote pastarąjį. Nieko keista, daiktus esame įpratę vertinti labiau nei žodžius. Vis dėlto, jei būtumėte atidesni tam, ką kalbate ir kas jums sakoma, pastebėtumėte, kokios galios turi žodžiai.

Tikriausiai pažįstate bent vieną žmogų, kuris visada ir viskuo nepatenkintas. Jis skundžiasi pašlijusia sveikata, blogais santykiais, prastu darbu, per mažu atlyginimu ir pan.

Dėl visų bėdų ir neva prastai susiklosčiusio likimo kaltina valdžią, aplinkinius ir net juodą kaimynų katiną, kuris vis perbėga skersai kelią, tik ne pats save. Ar šią akimirką nepagalvojote, kad per daug skundžiatės ir jūs? Normalu, kad kartais jaučiatės blogai ir norite apie tai pasikalbėti, išsiverkti draugui ant peties. Tačiau nuolatos apie save ir gyvenimą kalbėdami negatyviai, imsite tuo šventai tikėti. O tada sėkmės tikrai nelaukite... Žodžiai lemia mūsų mintis, o mintys – įvykius.

Mąstytoja Pearl Strachan Hurd yra pasakiusi: „Prieš ką nors sakydami, savo žodžius gerai apgalvokite, mat jie gali padaryti tiek pat žalos, kiek atominė bomba.“

Taigi, atėjo metas mąstyti ir kalbėti kitaip. Pavyzdžiui, jei pavargote, galvokite ne apie tai, kad nebeturite jėgų ir blogai jaučiatės, bet apie tai, kaip bus gera, kai ilsėsitės. Arba, jei ilgą laiką neskambina draugė, užuot įsižeidusi, supykusi, nusiųskite jai žinutę ar elektroninį laišką – parašykite, kad pasiilgote.

Dar šis tas svarbaus. Jau prieš kelerius metus lingvistas profesorius Robertas Schraufas išsiaiškino, kad kiekvienoje kalboje yra žodžių, kurie sukelia negatyvias emocijas. Todėl juos reikėtų keisti tais, kurie nuteikia optimistiškai.

Taip pat skaitykite: Kuo protinga moteris skiriasi nuo išmintingos?

Pavyzdžiui, užuot vartoję žodį „problemos“, sakykite „iššūkiai“. Taip susiklosčiusią situaciją imsite vertinti kaip laikiną ir išsprendžiamą. Žodžius „aš negaliu“, keiskite į „aš galiu“, „padarysiu“, „sugebėsiu“. „Klaidas“ vadinkite „gyvenimo pamokomis“. Ištikus nesėkmei, lengviau su ja susitaikysite, pasimokysite. Užuot dramatizavę situaciją ir vartoję žodį „visada“, sakykite „dažnai“. O „niekada“ keiskite į „retai“.

Venkite apkalbų

Mąstytoja Pearl Strachan Hurd yra pasakiusi: „Prieš ką nors sakydami, savo žodžius gerai apgalvokite, mat jie gali padaryti tiek pat žalos, kiek atominė bomba.“ Iš tiesų, šiurkščių, nemalonių, negražių žodžių pasakome visi. Viena, kai taip pasielgiame netyčia, gerai nepagalvoję, o visai kas kita, kai liežuvaujame, šmeižiame sąmoningai.

 

Psichologai teigia, kad apkalbinėti kitus labiausiai mėgsta žmonės, kurie turi daugybę kompleksų ir patys savimi nepasitiki. Per pietų pertrauką kolegėms sakydama, kad Rasa į darbą ateina pernelyg išsipusčiusi ir atrodo kaip papūga, Dovilė greičiausiai stengiasi pateisinti, paguosti save, kad yra šiek tiek apsileidusi, nuobodi ar bijo vilkėti originalesnius drabužius ir pan. Paprastai kituose žmonėse mus erzina tai, kokie nesame, bet norėtume būti, arba tai, kokie esame, tačiau nedrįstame rodytis aplinkiniams.

Taip pat skaitykite: Psichoterapeutas Olegas Lapinas: lietuviai po 40-ties atsigręžia į bendravimą ir naujas pažintis

Liežuvaudami ne tik skleidžiame blogą energiją, bet ir prarandame pagarbą. Nesvarbu, kad sėdite prie vieno stalo su kitais liežuvautojais, nė vienas jumis nepasitiki ir negerbia. Juk jei negražiai kalbate apie vieną, tai kalbėsite ir apie juos...

Taigi kalbėkite apie kitus tik gera arba tylėkite. Žodžiai turėtų suteikti džiaugsmo, o ne žeisti.

Daro stebuklus

Liežuvaudami ne tik skleidžiame blogą energiją, bet ir prarandame pagarbą.

Magija, stebuklais... Taip vadiname netikėtus įvykius, kurie mums suteikia džiaugsmo ir laimės. Ar kada nors pagalvojote, kad magiškais gali tapti ir žodžiai? Kalbėdamasi su žmonėmis, ypač artimaisiais, pasakykite jiems kuo daugiau gerų, gražių, padrąsinančių, paskatinančių žodžių. Nustebsite pastebėję, kad pagerėjo santykiai su aplinkiniais, laimingesni pasijutote ir jūs patys.

Taigi nuo šiandien pasistenkite kuo dažniau:

  • sakyti nuoširdžius komplimentus. Gražūs žodžiai maloniai glosto kiekvieno mūsų širdį;
  • paskatinti. Pastebėjote, kad draugas, kolegas nori ką nors daryti, bet nesiryžta. Palaikymo žodžiai padeda mums jaustis stipresniems;
  • pagirti. Vos keli jūsų lūpomis ištarti pagiriamieji žodžiai žmogui, kuriam tai sakote, gali reikšti labai daug. Įkvėpti pasitikėjimo savo jėgomis, pakurstyti norą tobulėti;
  • paguosti. Nuoširdus rūpestis liūdinčiajam labai svarbus. Juk patys esate patyrę, kad kartais viskas, ko reikia, – tai keli paguodos žodžiai, ir bėdos pasirodo ne tokios jau didelės. Gyvenimas tampa gražesnis;
  • atsiprašyti. Nors dažnai sakoma, kad žodis „atsiprašau“ padarytos skriaudos neatitaisys, svarbu pasakyti žmogui, jog gailimės to, ką padarėme. Taip jis žinos, kad yra mums svarbus;
  • padėkoti. Toks trumpas ir, rodos, visai paprastas žodelis „ačiū“, svarbus ne tik žmogui, kuriam dėkojame, bet ir mums patiems. Tik pagalvokite, jei kasdien už ką nors padėkojame (kartais net keletą kartų), vadinasi, turime daug gero;
  • pajuokauti. Smagu būti su žmogumi, kuris turi humoro jausmą. Vienas kitas linksmas žodis, anekdotas ar smagi istorija gali praskaidrinti ilgą dieną darbe;
  • sakyti, kad mylite. Mums visiems labai svarbu jaustis mylimiems, todėl nepamirškite artimiesiems to pasakyti;
  • padrąsinti, pagirti vaikus. Kartokite, kokie laimingi esate juos turėdami. Mažiesiems reikia žinoti, kad yra jums reikalingi ir brangūs.

Naujausi straipsniai