Patyčios veikia ir paliečia ne tik tiesiogiai jose dalyvaujančius vaikus, bet ir visus tuos, kurie jas stebi. Stebėtojų vaidmuo patyčių situacijose labai svarbus, todėl visiems stebintiems patyčias, kaip ir patyčių dalyviams, labai svarbi suaugusiųjų pagalba.
Stebint patyčias – negatyvūs jausmai
Jei vaikas nėra tiesiogiai skriaudžiamas ar pats nesityčioja iš kitų vaikų, nereiškia, kad matomos patyčios nedaro jam įtakos. Stebėdamas patyčias, paauglys patiria daug įvairių negatyvių jausmų. Pavyzdžiui, jis gali jausti gėdą ar kaltę, kad negali padėti skriaudžiamam vaikui, jam gali kilti nerimas ar baimė, kad ir jis pats netaptų patyčių auka.
„Kai vaikai dažnai stebi patyčias mokykloje, jie jaučia nuolatinę įtampą, dėl kurios padidėja psichologinės sveikatos sunkumų – nerimo sutrikimų ar net depresijos – rizika, – aiškina „Vaikų linijos“ kampanijos „BE PATYČIŲ“ koordinatorė Aurelija Jocaitė. – Visų šių sunkumų vaikai galėtų patirti mažiau, jei papasakotų apie savo jausmus suaugusiems, kuriais jie pasitiki, o suaugusieji padrąsintų vaikus tai daryti.“
Tylus stebėjimas skatina patyčias
Stebėdami patyčias, paaugliai dažniausiai vengia apie jas pranešti suaugusiems, nors ir norėtų padėti skriaudžiamam vaikui. Deja, tai leidžia patyčioms tęstis, nes besityčiojančių vaikų elgesys nėra stabdomas. Nereagavimas į tokį smurtą ilgainiui gali sukelti baimės ir nesaugumo atmosferą visoje mokykloje.
„Kai patyčių situacijos kartojasi ir nėra stabdomos, visiems mokiniams formuojama nuostata, kad toks elgesys nėra netinkamas ar blogas, – pastebi A.Jocaitė. – Todėl labai svarbu aptarti su vaiku, kaip jis galėtų reaguoti, matydamas patyčias, paskatinti jį pranešti apie stebimas patyčias suaugusiems. Taip pat patyčių stebėtojams svarbu žinoti, kaip jie gali padėti patyčias kenčiančiam vaikui. Pavyzdžiui, draugiškai su juo pasikalbėdami, pasakydami, kad nepritaria skriaudėjams.“
Kuo daugiau klasėje ar mokykloje atsiras vaikų, nepritariančių patyčioms ir tai parodančių, tuo mažiau patyčių ten vyks.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip išmokyti vaikus, kad pasakojimas apie patyčias nėra skundimas?
Jei vaikas papasakojo, kad stebi patyčias:
- Paskatinkite vaiką papasakoti daugiau apie tai, ką jis matė. Aptarkite, kaip jis dėl to jaučiasi.
- Sužinoję, kad jūsų vaikas stebi patyčias, paklauskite vaiko, kokios pagalbos jam reikėtų šioje situacijoje.
- Nemažai vaikų negina skriaudėjo, nes bijo tapti patyčių aukomis ar bijo nesulaukti palaikymo iš kitų mokinių ar mokytojų. Nekritikuokite vaikų už tokį jų elgesį. Pagirkite vaiką, pasakydami, kad teisingai pasielgė, papasakodamas apie patyčias jums.
- Pasitarę su vaiku, praneškite apie tai mokyklos darbuotojams. Tai galite padaryti ir anonimiškai. Mokyklos darbuotojai, žinodami apie netinkamą vaikų elgesį, turėtų imtis tinkamų priemonių jį stabdyti.
- Pasikalbėkite su vaiku, kam jis galėtų pranešti apie matomas patyčias: pavyzdžiui, mokytojui, socialiniam pedagogui, bibliotekininkei ar kitam mokyklos darbuotojui, kuriuo jis pasitiki. Vaikas pranešti apie patyčias gali ir anonimiškai – jis gali palikti raštelį mokytojai ar pan.
- Aptarkite su vaiku, kaip jis galėtų elgtis, jei iš jo imtų tyčiotis. Kam jis apie tai praneštų, ką galėtų daryti. Tai yra gera prevencija, jei iš jūsų vaiko imtų tyčiotis.
- Stebėkite savo vaiką, domėkitės, kaip jis jaučiasi. Ir toliau skatinkite vaiką pasakoti savo pastebėjimus, nes taip galima sustabdyti netinkamą kitų vaikų elgesį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip tėvams laiku pastebėti ženklus, kad jų vaikas patiria patyčias mokykloje?
Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ vykdo kampaniją „Patyčių muziejus“. Kviečiame visus suaugusiuosius padėti išklausyti vaikus. Šiuo metu „Vaikų linija“ gali atsiliepti į 1 iš 7 vaikų ar paauglių skambučių. Apsilankykite interneto svetainėje www.patyciumuziejus.lt ir paaukokite „Vaikų linijai“, kad kuo daugiau vaikų būtų išklausyti, sulauktų pagalbos ir patyčios virstų istorija.