„Įdomu tai, kad stalo žaidimų naudą jaučiame apie tai per daug negalvodami“, – teigia stalo žaidimų ekspertas, UAB „Kadabra“ turinio kūrėjas Vytautas Ožeraitis. Ir iš tiesų – nors dažniausiai stalo žaidimus renkamės pramogai, žaisdami juos gauname kur kas daugiau nei tik gerai praleistą laiką. Komunikacinių įgūdžių, loginio mąstymo ir derybinių sugebėjimų lavinimas – tik keli iš daugelio stalo žaidimų privalumų.
Kokie stalo žaidimai šiuo metu populiariausi?
Vienareikšmiškai pasakyti, kokie stalo žaidimai šiuo metu populiariausi, nėra lengva. Kiekvienais metais jų išleidžiama vis daugiau. Pavyzdžiui, 2017 metais pasirodė apie 3000 naujų stalo žaidimų, o stalo žaidimų parodos sutraukia dešimtis tūkstančių dalyvių. Kalbant apie stalo žaidimų rinką, visada reikia atsižvelgti į tai, jog ši yra itin segmentuota, joje daug nišų. Vieniems patinka ekonominiai, strateginiai žaidimai, paremti tik žaidėjų sprendimais ir sumanymais. Kiti žaidimai skirti lengvam vakarėliui, dar kiti – epiškam ilgas valandas trunkančiam nuotykiui, su draugais leidžiantis į požemius ar tyrinėjant nepažįstamas žemes. Vieni žaidimai skirti mėgstantiems varžytis, kiti – bendradarbiauti. Taigi, bendras stalo žaidimų populiarumas išaugęs, tačiau įvardyti, kuriuos išskirti kaip populiariausius, nėra taip lengva.
Kalbant apie stalo žaidimų populiarumą nevertėtų pro akis praleisti ir dar vieno aspekto. Galima skirti žaidimus, skirtus šio hobio mėgėjams, ir žaidimus platesnei auditorijai. Tokie visiems gerai žinomi žaidimai kaip Monopolis, Alias, Scrabble visuomet yra populiariausiųjų viršūnėje. Tačiau pažvelgus į labiau nišinių žaidimų finansavimo kampanijas tokiose platformose kaip Kickstarter, galima matyti įspūdingus skaičius: per metus ten surenkama apie 140 milijonų dolerių. Sėkmingai finansuojami patys įvairiausi produktai – nuo 8 milijonus surinkusio kortų žaidimo Exploding Kittens iki per kelias dienas du šimtus tūkstančių pelniusio ekonominio žaidimo apie madą Pret-A-Porter.
Žaidimo populiarumą lemia daug dalykų. Labai svarbu – pavadinimo ir ženklo žinomumas, taip pat žaidimo metu sukelti įspūdžiai ir emocijos. Būtent taip įsitvirtino tokie žaidimai kaip asociacijų ir fantastiškų iliustracijų žaidimas Dixit, lengvas, tačiau strateginių sprendimų gausus Ticket to Ride ar greitos reakcijos reikalaujantis Dobble, strateginiai Catan ir Pandemic. Kiti žaidimai išpopuliarėja greitai, sulaukia didelio susidomėjimo ir tampa masiniu produktu arba yra pakeičiami kitų. Čia tinka jau minėtasis Exploding Kittens, Lietuvoje buvęs populiarus Azul ar žaidimas apie pandas ir bambukus – Takenoko.
Kokia yra stalo žaidimų nauda?
Įdomu tai, kad stalo žaidimų naudą jaučiame apie tai per daug negalvodami. Stalo žaidimai labai dažnai gali atlikti edukacinę funkciją. Nemaža jų dalis gali supažindinti su istorija, geografija, matematika, menu, kalbomis, literatūra ir kitomis aktualiomis bei be galo įdomiomis temomis. Nuo pačios paprasčiausios kelionės traukiniais po XIX a. Europą žaidime Ticket to Ride ar įtraukiamai pasaulio stebuklus pristatančio 7 Wonders iki visus pagrindinius Šaltojo karo įvykius apimančio Twilight Struggle ar pramonės revoliucijos įkarštyje vykstančio žaidimo Brass. Greta galima paminėti ir visai paprastus, tačiau daugelio mėgstamus viktorinų žaidimus IQ ringas, iKnow, Lietuva, Timeline ir kitus. Pasirinkimo – daugybė.
Stalo žaidimai treniruoja mūsų smegenis. Žaisdami dažnai turime aktyviai pasitelkti loginį mąstymą, kritiškai vertinti įvairias iškylančias situacijas, kurti strategiją ir pasirinkti tinkamus taktinius žingsnius, reikalingus pergalei pasiekti. Jei žaidžiame greitos reakcijos reikalaujančius žaidimus, miklinam koordinaciją, lavinam gebėjimą greičiau ir lengviau atpažinti pasikartojančius skaičių, raidžių, spalvų modelius. Tokie žaidimai kaip Dixit mankština vaizduotę ir gebėjimą kurti bei atpažinti abstrakčias asociacijas.
Tačiau svarbiausia ne tai, kas vyksta ant lentos, o virš jos. Tai – bendravimas ir bendradarbiavimas. Kartu kokybiškai praleistas laikas, derybos, komunikacija, bandymas vienas kitą pergudrauti ar sugebėjimas dirbti komandoje. Stalo žaidimai suartina žmones, padeda jiems kartu patirti dar nematytų nuotykių ir yra puikių atsiminimų dėžutės.
Kokia šiuo metu situacija su Lietuvoje sukurtais stalo žaidimais? Ar pirkėjams yra iš ko rinktis?
Lietuvoje sukurtų ir išleistų stalo žaidimų nėra daug. Dažniausiai tai žaidimai, skirti vaikams. Vis dėlto turime kuo didžiuotis. Štai Určio Ulinsko stalo žaidimas Emojito buvo išrinktas tarp trijų geriausių žaidimų vaikams, o vienas naujausių žaidimų – Planet – išleistas gana garsios stalo žaidimų kompanijos Blue Orange. Kur kas daugiau pasirinkimo yra tarp lokalizuotų žaidimų, kurie pasiūlo gana nemažą įvairovę, nepaisant to, kad pati rinka nėra labai didelė.
Tarp kokio amžiaus žmonių stalo žaidimai populiariausi?
Stalo žaidimai populiarūs tarp įvairaus amžiaus žaidėjų. Kaip jau minėjome, pasirinkimas yra toks didelis, kad nė vienas nesijaus nuskriaustas. Žinoma, jei pažiūrėtume į geriausiai parduodamų žaidimų sąrašus, pirmiausia pamatytume ten įsitvirtinusius lengvesnio pobūdžio, klasika jau spėjusių tapti stalo žaidimų pavadinimus. Taip pat žaidimus, skirtus visai šeimai, kuriuos galėtų suprasti ir mokyklinio amžiaus vaikai, o suaugusiesiems netektų nuobodžiauti. Tai natūralu. Tikrai ne kiekvienas yra pasiruošęs skaityti keliasdešimt puslapių taisyklių ir neturi trijų ar keturių laisvų valandų, kurias galėtų paskirti stalo žaidimui.
Kaip manote, ar stalo žaidimai – trumpo naudojimo produktai? Ar jie greitai atsibosta, morališkai pasensta ir reikia ieškoti naujų?
Tai vienas sunkiausių uždavinių kuriant ar renkantis lokalizuoti/parduoti žaidimą. Niekas nenori įsigyti naujo stalo žaidimo, pažaisti kelis kartus ir padėti į spintą. Neslėpsime, tai nemažos dalies stalo žaidimų bėda. Tačiau daug žaidimų gali būti žaidžiami daugybę kartų ir vis pasiūlyti ką nors naujo. Tai pasiekiama įvairiais būdais – pristatant skirtingus kelius pergalei pasiekti, į taisykles įvedant daug asimetrijos, leidžiant papildymus ir pan. Štai jau minėti Ticket to Ride ir Dixit patys savaime pasiūlo daug valandų smagaus žaidimo. Dėl skirtingų kortų, skirtingų tikslų, skirtingos žaidimo pradžios variacijų kiekviena partija gali pasirodyti kitokia. O norintiems po kiek laiko išbandyti ką nors nauja pasiūloma įsigyti papildymą, kuriame gali būti tiesiog daugiau skirtingų funkcijų komponentų, papildomų taisyklių ar iliustracijų. Kitas būdas, kaip galima išlaikyti susidomėjimą žaidimu, – iššūkio sukūrimas. Pavyzdžiui, Power Grid, Village ar Azul žaidimuose laimi žaidėjas, surinkęs daugiausia taškų. Tačiau surinkti daug taškų čia nėra paprasta. Tenka smarkiai pasukti galvą, kad surastum veikiančią strategiją, būtum efektyvus ir kartu efektyvesnis už savo konkurentus. Po kiekvienos partijos mokomasi iš padarytų klaidų, tobulinama strategija, kyla noras išbandyti ką nors kitaip, pasirodyti geriau. Priešingas būdas sukurti nevienadienį žaidimą – tinkamos emocijos perteikimas. Jei žaidžiant yra taip smagu, kad juoku klega visas namas, o nuo sienų plyšta radiatoriai (tikra istorija), norėsis apie tai pasakoti, bus smagu prisiminti, o paskui ir pakartoti. Tokie žaidimai yra Jungle Speed, Exploding Kittens, Dobble ir daug kitų.
Todėl galime drąsiai teigti, kad geras stalo žaidimas niekada nebus trumpo naudojimo produktas.
Dauguma rinkoje esančių stalo žaidimų skirti žaisti keliems asmenims, tačiau taip pat yra ir tokių, kuriuos galima žaisti vienam. Ar toks žaidimo būdas įdomus? Ar pirkėjai ieško vienam žaidėjui skirtų stalo žaidimų?
Nors nemažai kalbėjome apie socialinį stalo žaidimų aspektą, juos galima žaisti ir vienam. Tokie žaidimai dažniausiai primena didelį nuotykį ir galvosūkį, kuriame pirmiausia reikia įveikti ne konkretų varžovą, o žaidimo sukurtus kliuvinius. Priklauso nuo skonio, tačiau tokie žaidimai dažniausiai būna sukurti taip, jog vienam žaisti būtų kaip galima įdomiau, todėl įveikti jų siūlomus iššūkius – darbas nepaprastas. Vis dėlto stalo žaidimas pirmiausia skirtas žaisti kartu su kitais žaidėjais ir dalytis sykiu patirtomis emocijomis.
Specialisto rekomendacija. Trys šiais metais pasirodę stalo žaidimai, verti jūsų dėmesio
#1. IQ ringas. Edukacinis viktorinos žaidimas, skirtas jaunesnio amžiaus žaidėjams ir visiems, kurie nori pasijusti lyg televizijos žaidime Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 1–4 žaidėjams skirtas žaidimas pasižymi intriguojančiais klausimais, puikiomis emocijomis, įtemptomis lenktynėmis pergalės link ir šauniai papildytu žinių bagažu.
#2. Mindo. Puikus galvosūkių žaidimas ikimokyklinio amžiaus vaikams, skirtas spręsti vienam. Žaidimą sudaro spalvotos kortelės, kurias reikia sudėti į nurodytą formą taip, kad visos atitiktų spalvas, o naminiai gyvūnėliai būtų savo vietose. Žaidimas skirtas loginiam mąstymui lavinti.
#3. Exploding Kittens. Žaidimo metu iš kaladės paeiliui traukiate po kortą, kol vienas iš žaidėjų ištraukia sprogstantį katuką, sprogsta ir iškrenta iš žaidimo. Yra nemažai kortų, padėsiančių išvengti šios lemties, vis iš naujo maišant kaladę, randant apsaugą nuo graudulingo sprogimo arba priverčiant daugiau kortų traukti kitus žaidėjus. Žaidimas skirtas 2–5 žaidėjams. Tai vienas tų žaidimų, kurie pripildys vakarą juoko ir gerų emocijų. Smagi įtampa lydi viso žaidimo metu, o už lengvų taisyklių ir švelniai pačiuožusių iliustracijų slepiasi apgaulingai strategiškas žaidimas.