Aksesuarų ir drabužių dizainerė Toma Jankauskaitė su mylimuoju per tris savaites išmaišė beveik visą Šri Lanką. Nuotykius dievinanti kūrėja neapsiribojo viešbučiais ir turistiniais taškais – Toma išnaršė tokius salos kampelius, apie kuriuos kiti keliautojai nė girdėti nebuvo girdėję.
„Nukeliauti į Šri Lanką buvo mano sena ir didelė svajonė“, – portalą Žmonės.lt tikino T.Jankauskaitė. Ją egzotiška sala pasitiko su nuotykiais. Porai teko keisti viešbutį, nes atvykę į užsakytąjį pamatė pelėsį, skruzdes ir tarakonus. Tačiau tokius nemalonius pojūčius nustelbė pasiplaukiojimas su vėžliais, safaris bei supynės ant palmės.
„Ten dar tikrai planuojame grįžti, nes išvažiuojant net ašaros byrėjo. Įsimylėjome šį kraštą ir žmones. Norėtume grįžti su šeima ar draugais, kad aprodytume viską“, – sakė Toma.
Kokius įspūdžius išsivežėte iš Šri Lankos?
Visa mūsų kelionė buvo didelis nuotykis. Kadangi daug keliavome, kasdien lankėme vis kitas vietas, tai patyrėme tikrai daug nuotykių. Vienas įsimintiniausių – kopimas ankstų rytą, saulei tekant, į Sigirijos kalną. Jausmas neapsakomas, kai matai, kaip teka saulė, girdi paukščius čiulbant... Visiška romantika ir idilė.
Įsiminė ir septynių valandų trukmės kelionė vietiniu traukiniu per kalnus, arbatų plantacijas. Vaizdai buvo kaip iš filmo, tik spėk viską fiksuoti. Beje, į rytinį traukinį tiesiog netilpome, nes buvo labai daug žmonių. Kito traukinio laukėme keturias valandas, bet buvo tikrai verta. Važiavome specialiai trečia klase su vietiniais, jie buvo labai draugiški ir užleido vietas atsisėsti. Kelionės metu traukinio durys ir langai buvo praverti, tad pūtė malonus vėjelis, bevažiuojant galėjai iškišti nosį laukan.
Viešėjote tik turistams skirtose vietose ar ryžotės patyrinėti šalį ir nestandartiškai?
Stengėmės aplenkti turistines vietas, norėjosi labiau pažinti tikrąją Šri Lanką ir vietinius gyventojus. Į žymias vietas stengėmės vykti labai anksti ryte, kai dar nėra labai daug turistų. Šri Lankoje rytai tiesiog magiški. Be to, tokiu metu dar nėra taip karšta kaip vidury dienos.
Kelionės metu traukinio durys ir langai buvo praverti, tad pūtė malonus vėjelis, bevažiuojant galėjai iškišti nosį laukan.
Pirmoji mūsų kelionės dalis buvo vidurio Šri Lanka – džiunglės, kuriose stengėmės kuo daugiau pamatyti ir patirti, o antroji – poilsis pakrantėje. Visur stengėmės keliauti vietiniu transportu: traukiniais, autobusais ir tuktukais. Pastaraisiais keliauti labiausiai patiko, nes vairuotojai buvo labai draugiški, visada stengdavosi bendrauti, klausdavo iš kur mes, kur keliaujame, visada duodavo patarimų, ką aplankyti, kur pavalgyti... Su kai kuriais vairuotojais net labai susidraugavome, apsikeitėme kontaktais, kad sekantį kartą galėtume vėl susitikti. Kai kurie jų tapo nuolatiniais mūsų vairuotojais ir gidais, aprodžiusiais tokias vietas, apie kurias turistai net nežino. Tai buvo neįkainojama.
Šri Lanka, kaip ir daugelis kitų Azijos valstybių, mums siejasi ne tik su egzotika, bet ir skurdu. Ar regėjote to skurdo savo akimis?
Taip, skurdas ten didelis, bet kadangi tai nebuvo mano pirma kelionė į Aziją, jau žinojau kas mūsų laukia. Kai kurie žmonės tikrai gyvena skurdžiai. Jų namai – lūšnelės, aplink labai daug šiukšlių. Nors iš nuotraukų atrodo viskas idealu ir gražu, už kampo visada pamatysi kalną šiukšlių. Nežinau, kodėl jie tokie netvarkingi. Tačiau matosi, jog jie yra laimingi žmonės. Nors ir turi nedaug, gal yra net laimingesni už mus.
Esate iš tų, kurie mėgsta tempti lauktuves? Ką šįkart parsivežėte namo?
Tikrai taip, labai mėgstu lauktuves. Visada kelionėse įsigyju ko nors ne tik sau, bet ir savo artimiesiems, draugams būtinai parvežu kažką vietinio. Visada stengiuosi aplankyti vietinius turgelius, butikus, parduotuves. Šį kartą parsivežėme daug prieskonių – vietinis virtuvės šefas nurodė labai gerą vietą, kur galima įsigyti kokybiškų prieskonių. Ten perka tik vietiniai, tad mums labai pasisekė.
Taip pat pirkau smilkalų, rankų darbo šiaudinių skrybėlių (jas tikriausiai panaudosiu savo naujai kolekcijai) ir, žinoma, daug arbatų. Juk Šri Lanka tuo ir garsėja.
Beje, vietiniai geria tik juodą arbatą. Būtinai be cukraus, kartais su pienu.
Šri Lankoje radau dar ir gerą vietinės kosmetikos parduotuvę, kur įsigijau kvapnių losjonų ir kremų.
Ką patartumėte keliaujantiems į Šri Lanką?
Pirmiausia, patarčiau būtinai ten nukeliauti. Tai buvo pačios nerealiausios mūsų atostogos! Būtinai visą ją išmaišykite, ne tik apsistokite pakrantėje. Vidurio Šri Lanka labai graži, kupina istorijos, antikinių miestų, arbatų plantacijų, safari... Tai tiesiog kvapą gniaužia.
Nuvykę ten tiesiog šypsokitės ir pamatysite, kaip kiekvienas sutiktas vietinis jums nusišypsos atgal. Nesu sutikusi tokių nuoširdžių žmonių, jie labai geri ir malonūs, nesistengia tau, kaip turistui, kažką parduoti ar įkišti. Tai labai nustebino.
Ar tai brangus kraštas? Jei lygintume maisto, transporto ir nakvynės kainas su Lietuvos, jos labai skirtųsi?
Mums pasirodė labai pigus. Gal dėl to, jog lankėmės ne visai turistinėse vietose. Aišku, žymūs lankomi objektai tikrai yra brangūs, bet jie verti kiekvieno cento. Maistas vietinėse kavinėse išvis juokingai pigus. Mums jis labai patiko, tad beveik visuomet ten ir pietaudavome bei vakarieniaudavome. Tokiose vietose už pietus sumokėdavome 2 ar 3 eurus už du žmones.
Gardžiausias patiekalas, kurio paragavote kelionės metu?
Tai bus Šri Lankos karis. Jį gyventojai ruošia įvairiai: su žuvimi, mėsa ar tiesiog vegetarišką. Prie jo dar būna patiekiama daug įvairių pagardų: su kokoso drožlėmis, lęšiais, baklažanais... Sunku net viską išvardinti. Visas patiekalas patiekiamas su ryžiais, jų ten valgoma daug. Viskas mažose indeliuose, todėl viskas atrodo labai miela.
Žavėjo ir jūros gėrybės, kurias išsirinkdavome paplūdimyje ir mums jas vietoje iškepdavo. Šviežesnio maisto ir būti negali. Sužavėti Šri Lankos virtuvės nusprendėme išmokti gaminti, tad prašėme virtuvės šefo pamokų. Su juo keliavome į turgų pirkti produktų, po to jo namuose viską gaminome. Virtuvės šefo žmona tiesiog kieme nuskynė kokosą, o iš jo pagamino salotas. Tai buvo skaniausias maistas, kokį esu valgiusi gyvenime.
