Ėjimas pėsčiomis – tarsi meditacija. Kiekvienas žingsnis padeda sudėti mintis į savo stalčius. Kartu tai ir puiki treniruotė širdžiai, kurios šalutinis poveikis – tirpstantys kilogramai.
„Vaikščiojimas gali papildyti jūsų kasdienį aktyvumą arba tapti puikia pradžia į sveikesnę ir aktyvesnę gyvenseną. Jeigu sportuojate reguliariai, vaikščiojimas bus kaip terapija, tačiau, jei nesportavote iki šiol – pradėkite vaikščioti“, – pataria „Lemon Gym“ sporto programų vadovė Neringa Jermalaitė.
Viena iš didžiausių vaikščiojimo teikiamų naudų – širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos stiprinimas. „Ėjimo metu suaktyvėja kraujotaka, širdis dirba intensyviau. Vaikščiojimas taip pat stiprina raumenis, sąnarius ir kaulus, greitina medžiagų apykaitą, padeda sumažinti kraujo spaudimą“, – komentuoja pašnekovė.
Ar ėjimo tempas yra tinkamas širdies ir kraujagyslių sistemai gerinti, mes galime stebėti pagal savo pulsą, kuris turėtų būti tarp 60-70 proc. maksimalaus mūsų pulso. Ėjimo intensyvumą taip pat galime sekti pagal tai, kaip gebame palaikyti pokalbį.
„Jeigu eidami galime kalbėti lėtu tempu ir mums nepritrūksta deguonies, vadinasi, ėjimo greitis yra tinkamas ir naudingas tiek mūsų širdies ir kraujagyslių sistemai, tiek mūsų kvėpavimo sistemai“, – teigia N. Jermalaitė.
Rezultatai – jau po kelių savaičių
Kokių estetinių rezultatų galime pasiekti, dalį kasdienių atstumų įveikti pėsčiomis, pavyzdžiui, eidami į darbą? „Ėjimui reikalinga energija, todėl bent 30 minučių ėjimas kasdien – jau papildomas 90-200 kcal deficitas. Taigi, per darbo savaitę sudeginate nuo 450 iki 1000 kalorijų daugiau nei įprastai“, – atsako sporto programų vadovė.
Ji priduria, jog nereikėtų iš vaikščiojimo tikėtis tokių rezultatų, kokius duoda intensyvios treniruotės sporto klube. Visgi, jau po kelių savaičių, jeigu nedidinsite suvartojimo maisto kiekio ir palaikysite kalorijų deficitą, pastebėsite pirmuosius rezultatus
„Dar greičiau pastebėsite, kad jaučiatės energingesni, gyvesni, pozityvesni ir, jei dirbate prie kompiuterio, jūsų nugara jums pradės dėkoti jau po pirmosios savaitės. Vaikščioti kasdien reikėtų ne mažiau 30 min., bet prisiminkime, kad tai yra minimali trukmė. Atstumai šiuo atveju gali skirtis nuo žmogaus ūgio, žingsnių pločio. Geriausia orientuotis pagal laiką ir intensyvumą“, – komentuoja N. Jermalaitė.
Tiesa, pradėjus daugiau vaikščioti, svarbu užtikrinti teisingą laikyseną. „Galva turėtų būti tiesi, nenuleista žemyn, pečiai nuleisti. Daiktus geriausia neštis kuprinėje, užsidėjus ją ant abiejų pečių. Pėdą reikėtų stengtis statyti minkštai, kryptimi kulnas – pirštai“, – atkreipia dėmesį sporto programų vadovė.
Taip pat labai svarbi ir avalynė. Ji turėtų būti patogi ir stabili – geriausia avėti vaikščiojimui skirtus batelius.