Sportą įsimylėjusi Ingrida Martinkėnaitė: „Stengiuosi vadovautis sveikos mitybos principais“

Ingrida Martinkėnaitė-Urbonė
Ingrida Martinkėnaitė-Urbonė
L. Samulė
2019-03-12 21:08
AA

Grupės „69 danguje“ dainininkė Ingrida Martinkėnaitė visose gyvenimo situacijose stengiasi įžvelgti tik šviesiausias spalvas, taip pat pozityviai vertina ir žmones. Todėl neigiamomis emocijomis neapsikraunančios moters veidą beveik visada puošia šypsena.

Ingrida, jau daugybę metų esate žinoma, ar tai vis dar daro įtaką jūsų kasdienybei?

Prie žinomumo esu pripratusi ir į tai nekreipiu jokio dėmesio. Tačiau, jei su kokiu nauju žmogumi kartu einame į miestą ar vaikštome prekybos centre, jis klausia, kaip aš ištveriu – juk visi į mane žiūri (šypsosi). O aš to nebematau, einu kaip arkliukas iš šonų uždengtomis akimis ir nepastebiu jokių žvilgsnių (juokiasi). Taip ignoruodama aplinką kartais atsiduriu kuriozinėse situacijose – nepastebiu net pažįstamų. Būna, paskui bičiuliai klausia, kodėl su jais nepasisveikinau. Tiesa, aplinkinių žvilgsnių daugiau sulaukiu išvykusi iš Vilniaus. Sostinėje visi užsiėmę savais reikalais ir į kitus mažai kreipia dėmesį.

Kaip rūpinatės grožiu, kokių priemonių visada turite rankinėje?

Rūpesčiui savimi skiriu labai daug dėmesio, rūpinuosi tiek oda, tiek plaukais. Turiu daugybę ritualų – rytinių, vakarinių, laisvadieninių (šypteli). Neapsieinu be kaukių, nes kai nėra filmavimų, koncertų ir gaunu laisvą dieną, tepu viską iš eilės ant veido, kad oda pailsėtų ir atsigautų. Rankinėje visuomet turiu paakių ir lūpų kaukes – man tai pagrindinės priemonės. O dekoratyvinės kosmetikos rankinėje nesinešioju ir kai tik leidžia aplinkybės, veidui duodu pailsėti nuo makiažo.

Ingrida Martinkėnaitė/ Asmeninio archyvo nuotr.

Ar ką nors kolekcionuojate?

Kažkada kolekcionavau, tačiau supratau, kad šis užsiėmimas skatina prisirišimą prie daiktų. O šie tik kaupia namie dulkes, sensta, netenka vertės. Dabar su šeima renkame prisiminimus iš kelionių. Mūsų vertingiausia kolekcija yra aplankytos šalys ir jose išmėginti nauji dalykai.

Ar švenčiate gimtadienius? Ką jums reiškia didėjantis metų skaičius?

Kai sukako keturiasdešimt, tikrai atkreipiau dėmesį (juokiasi). Bet susigyveni su tais skaičiais, o bėgant metams norisi daugiau knygų perskaityti, daugiau rūpintis tiek savo išvaizda, tiek vidumi. Gimtadienio švęsti nemėgstu – dažniausiai tą dieną pabėgu kur nors į suplanuotą kelionę su šeima. Šiemet buvome prie Komo ežero Italijoje. Bet draugė jau bara, kad kelintus metus iš eilės nešvenčiu ir sako, kad gimtadienis yra skirtas ne man, o draugams suburti ir visiems pabendrauti. Jos žodžiuose tikrai yra tiesos, todėl manau, kad kitąmet jau paminėsiu šią dieną su bičiuliais.

Kokia mama esate?

Kadangi turiu vienturtę dukrytę, jai skiriu labai daug dėmesio: kartu keliaujame, sportuojame, einame pasivaikščioti, ruošiame namų darbus. Gal ir norisi pasigirti, kad esu kažkuo ypatinga mama, bet iš tiesų mes visos darome tą patį. Štai su grupės kolegėmis vis apsikeičiame nuotraukomis, kaip kartu su vaikais ruošiame namų darbus, pasidalijame receptais ir pasiguodžiame, kai vaikai suserga. Kaip ir visos mamos. Man šiuo metu svarbiausia, kad dukra įgytų gerą išsilavinimą, kad neprarastų vaikiško žavesio, kuo ilgiau džiaugtųsi vaikyste ir neskubėtų suaugti.

Papasakokite šiek tiek apie savo vestuves. Ar tiesa, kad šventė buvo vyro staigmena?

Taip, buvo netikėta. Ir man, priešingai, nei norėjo vyras, tai įvarė dar daugiau streso. Jam atrodė, kad bus daug paprasčiau, jei pats viską suorganizuos, nes buvome kalbėję, kad norėtųsi šventės tik dviem kažkur kelionėje. Jis nepagalvojo, kad man reikėtų pasirūpinti drabužiais ar panašiai – „juk šventė tik mums“ (juokiasi). Laimė, iki kelionės likus kelioms dienoms iš vieno pokalbio pradėjau suprasti, kad kažkas rezgama man už nugaros. Spėjau pasirūpinti suknele ir pasiruošti morališkai. Jei būčiau apie vestuves sužinojusi tik lemtingą dieną, būtų tikrai labai daug streso.

Ingrida Martinkėnaitė

Ar pati esate romantiška? Kaip mėgstate parodyti dėmesį, ar vyrui darote staigmenas?

Aš labiau linkusi staigmenų laukti iš vyro (šypteli). Be to, staigmeną jam padaryti sunkiau – vyrams gal labiau reikia mūsų rūpesčio, meilės. Mėgstu jį palepinti skaniomis vakarienėmis, pakviesti išeiti į miestą dviese, savaitgalį kažkur išvykti bent į kokią sodybėlę. Taip pat mums labai patinka pasilepinti SPA procedūromis, tai dažnai lankomės kurortiniuose miestuose. Labai svarbu leisti laiką kartu, mėgti tai daryti – meilės ugnį būtina kurstyti. O, kalbant apie staigmenas, antrųjų vestuvių metinių proga vyras mane labai maloniai nustebino. Tą dieną su merginomis koncertavome Londone. Po koncerto grįžusi į viešbučio kambarį radau didelę gėlių puokštę, šampano ir saldumynų (šypsosi). Tokios staigmenos tikrai praskaidrina gyvenimą.

Kaip leidžiate laisvalaikį?

Mano laikas sau yra sportas, aktyvus laisvalaikis. Bandžiau ir vyrą priversti, bet nelabai sekasi (juokiasi), na, nebent vasarą pasivažinėti dviračiais. Aš sportuoju ištisus metus, galiu ir namuose užsidaryti kambaryje ir porą valandų daryti tempimo pratimus, medituoti. Žiemą su dukra labai mėgstame išeiti į lauką pasivažinėti rogutėmis.

Ar kada susimąstote apie senatvę?

Nuo vaikystės man išugdyta pagarba senam žmogui. Niekada nepraeisiu pro šalį, jei matau, kad tokiam reikia pagalbos, pavyzdžiui, pervesti per kelią. Pati vairuodama esu sustojusi ir pervedusi močiutę, nes mačiau, kad bijo, stoviniuoja, nedrįsta žengti į gatvę pasiramsčiuodama lazdele. Kiekvienas galime atsidurti tokioje situacijoje, nes nė vieno neaplenks senatvė, o juk norėtųsi, kad ir su mumis pagarbiai elgtųsi. Tikiuosi, kad tie karmos taškai kapsi nuo pat jaunystės (juokiasi). Man apskritai labai patinka bendrauti su vyresniais žmonėmis, pasisemti iš jų patirties.

Papasakokite šiek tiek apie savo mitybą, ar laikotės kokių dietų?

Stengiuosi vadovautis sveikos mitybos principais. Sočiau, angliavandenių turinčio maisto valgau ryte, baltymus palieku lengvai vakarienei, nevartoju cukraus, druskos, miltinių ir bulvinių patiekalų. Bet kartkartėmis tenka nukrypti. Manau, keliaujant neparagauti vietinės virtuvės patiekalų yra nuodėmė. Štai Italijoje, be sveikų jūrų gėrybių, valgėme ir kaloringų picų, makaronų. Nuodėmingai pavalgius tenka padaryti iškrovos dienų, detoksikuoti organizmą. Apie tai esu sukaupusi daug informacijos, todėl nesunku iš interneto platybėse siūlomų stebuklingų receptų atsirinkti tuos, kurie yra ne žalingi.

Ingrida Martinkėnaitė

Kokią savo kelionę pavadintumėte įspūdingiausia?

Kelionėse aš kaip vaikas – viskas mane stebina, džiugina (šypsosi). Esame apkeliavę tikrai nemažai: buvau Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Indonezijoje, žinoma, daugelyje Europos šalių. Išsirinkti vieną įsimintiniausią kelionę būtų labai sunku, nes kiekviena vietovė žavi savaip: Brazilija – laukiniu grožiu, Amerika – išvystyta infrastruktūra, Indonezija – džiunglėmis, Indija – arbatų plantacijomis ir t. t. Svarbiausia keliaujant nenustoti stebėtis ir semtis energijos iš lankomų vietų.

Ką labiausiai trokštate pamatyti svečioje šalyje?

Visuomet stengiuosi važiuoti į kuo mažiau turistines vietas, kad pamatyčiau autentišką kultūrą, prisiliesčiau prie istorijos, pasigrožėčiau įspūdingais gamtos objektais (kriokliais, kalnais, dykumomis, džiunglėmis ir kt.). O didmiesčiai man nelabai patinka – aš greitai pasiklystu (juokiasi).

TRUMPA DOSJĖ

Mėgstamiausia spalva. Mėlyna.

Akių spalva. Žalia.

Svajonių šalis. Kur nors, kur yra vandenyno pakrantė ir džiunglės.

Geriausia perskaityta knyga. M. Prousto „Prarasto laiko beieškant“.

Žaviausia epocha. XIX a.

Prietaras. Sutikdama Naujuosius visada sugalvoju norą.

Naminis gyvūnas. Šuo.

Autoritetas. Žmonės, kurie palieka pėdsaką istorijoje.

Koks gyvūnas būčiau. Nijolė (Pareigytė – red.) sako, kad beždžionė, nes mėgstu saulėtus kraštus, bet aš manau, kad kokia graži katė.

Didžiausia baimė. Dėl vaiko gerovės.

Mėgstamiausias metų laikas. Vasara.

Erzinanti žmogaus būdo savybė. Nenuoširdumas.

Ko niekada taip ir neišmokau. Pasakyti „Ne“.

Ką pasiimčiau į negyvenamą salą. Savo šeimą.

Ingrida Martinkėnaitė (10 nuotr.)
+4