Azerbaidžano sostinė Baku svetingai ir su dideliais užmojais sutiko 57-ąją „Euroviziją“. Kalbėti apie povandenines sroves ir politinę konkurso potekstę išdrįsta vos vienas kitas – daugelis azerbaidžaniečių puikiai moka laikyti liežuvį už dantų.
Azerbaidžano sostinė Baku svetingai ir su dideliais užmojais sutiko 57-ąją „Euroviziją“. Kalbėti apie povandenines sroves išdrįsta vos vienas kitas – daugelis azerbaidžaniečių puikiai moka laikyti liežuvį už dantų.
Pasinaudodami tuo, kad Baku vyksta tarptautinis dainų konkursas, šimtai jaunuolių trečiadienį sostinės centre surengė demonstraciją už demokratiją. Protestas buvo tylus ir taikus. Jo dalyviai neskandavo jokių šūkių, tik vilkėjo marškinėlius su užrašu „Dainuok už demokratiją“. Policija, kuri paprastai vaiko tokius mitinguotojus, šįkart buvo atlaidi.
„Karštakošiai kaukaziečiai“ ras bet kur
Apie demokratijos problemas vietiniai gyventojai kalba tik anonimiškai ir tik užuominomis – jie įsitikinę, kad jei pasiskųs esama tvarka ir net jei jų žodžiai atsidurs tik lietuviškame laikraštyje, „karštakošiai kaukaziečiai“ juos ras bet kur.
Pagrindines žmogaus teisių suvaržymo problemas atskleidė šią savaitę per BBC transliuotas reportažas „Purvina „Eurovizijos“ paslaptis“. Jame parodyta kita Baku pusė – griaunami namai, persekiojami žmonės, prezidento Ilhamo Alijevo priespauda ir besąlygiškas jo šeimos viešpatavimas.
Vietinių teigimu, spindi tik kai kurie Baku rajonai, o dauguma gyventojų gyvena iš palyginti kuklios vidutinės 350-ies manatų algos. Palyginimui – bilietas į „Eurovizijos“ finalą kainuoja 300 manatų.
Tačiau ši „Eurovizijos“ pusė plika akimi nematoma ir daugumai į konkursą atvykusių užsieniečių nekliūna. Vadinamojo Vėjų miesto architektai ir šalies vadovybė iš širdies pasistengė, kad lepius vakariečių turistus priverstų išsižioti iš nuostabos. Vienintelis jų gyvenimą apkartinantis dalykas – tai chaosas: vietiniai vargiai gali padėti rasti kelią, nežino gatvių, retas moka anglų kalbą, dauguma, nors supranta rusiškai, bet sunkiai ką nors paaiškina.
Naujas veidas už didelius pinigus
„Kai atvykau prieš penkerius metus, visas Azerbaidžanas priminė statybų aikštelę, nebuvo kelių, kilo nauji namai, ligoninės, gamyklos, tad nenuostabu, kad ne vienus metus ši šalis buvo pirmoji pasaulyje pagal ekonomikos augimą. O sąlygas tam sudarė vadinamieji „naftos doleriai“ – pinigai, gaunami iš naftos. Tai paskatino ir kultūros vystymąsi, tad prie „Eurovizijos“ buvo einama dėsningai“, – „15min“ pasakojo vienas „Eurovizijos“ žiūrovų, Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Kęstutis Kudzmanas.
Anot jo, Azerbaidžane galioja taisyklė, kad dideli pinigai garantuoja geriausią kokybę, o pinigų ši šalis turi sočiai. K.Kudzmanas pastebėjo, kad progresas toks spartus, jog vietinių mentalitetas vargiai spėja eiti koja į koją su pokyčiais.
„Žmonės vis dar tokie patys atlapaširdžiai, draugiški, vaišingi, kaip ir visi kaukaziečiai“, – pastebėjo jis. „Eurovizijos“ konkursui azerbaidžaniečiai prisistatė prabangių viešbučių, restoranų, koncertų salių, nutiesė naujas gatves. Pasak ambasadoriaus, visa tai rodo, kad Azerbaidžanas kruopščiai ruošėsi ne tik dainų konkursui, bet ir naujai turizmo erai.
Didžiuojasi savo pergalėmis
Masinę eurovizinę euforiją K.Kudzmanas aiškino Rytams būdinga kolektyvine sąmone. „Šalis labai vieninga, jie didžiuojasi visomis savo pergalėmis – sportinėse, mokslo ir kitose srityse. „Eurovizija“ buvo šansas parodyti pasauliui šiuolaikinį savo veidą, nes daug kas įsivaizduoja Azerbaidžaną kaip posovietinę šalį su griuvėsiais ir naftos bokšteliais. Dabar žmonės mato priešingą vaizdą. Azerbaidžaniečiai nori parodyti, kaip atsinaujino, ir atsikratyti kompleksų“, – teigė jis.
K.Kudzmanas pripažino, kad kartais Baku modernizacija buvo drastiška ir kai kurie ilgisi senojo miesto, gatvelių. Tokių, kaip iš filmo „Briliantinė ranka“.
„Azerbaidžanas investavo milijardus tam, kad parodytų, koks yra dabar. Europai ši šalis iki šiol buvo nepažįstama žemė. Beje, azerbaidžaniečiai labai tolerantiški ir mandagūs. Azerbaidžanas sudarė sąlygas visiems atvykti, įskaitant ir homoseksualius asmenis“, – kalbėjo ambasadorius.
K.Kudzmano nuomone, Azerbaidžano „Eurovizijai“ išleisti milijardai tiek užkėlė kartelę, kad kitos šalys jaučia, jog negalės sau leisti tokių biudžetų. Ambasadorius pabrėžė, kad nors europiečiams vietinių žmonių vaišingumas gali atrodyti keistas, žmonės čia draugiškumu garsėja šimtmečius ir tikrai nėra priverstinai verčiami tą daryti.
Baku gyventojai apie eurovizinį šurmulį
Barmenas Nazimas, 22 metai:
„Eurovizija“ – mums naujas dalykas. Žmonės sužinos, koks mūsų miestas. Anksčiau juk daugelis net nežinojo, kad mūsų šalis egzistuoja. Pavyzdžiui, mano pažįstami Švedijoje sužinojo apie naftos šalį Azerbaidžaną tik dėl šio konkurso. Dabar dėl „Eurovizijos“ visi tarsi pamišę gerąja prasme. O mes norime čia turistų tam, kad jie galėtų tarpusavyje kalbėtis ne tik „Kaip ten, Paryžiuje?“, bet ir apie Baku. Esminis „Eurovizijos“ trūkumas – klaikios automobilių spūstys. Tenka laukti po keturias valandas kol grįžti namo... O kiekviena šeima turi po du automobilius. „Eurovizijos“ transliacijas čia žiūri visi, nebent yra kvaili arba akli. Juk toks įvykis!“
Nekilnojamojo turto agentas Chabibas, 27 metai:
„Baku reakcija į „Euroviziją“ tiesiog gigantiška! Ruošėmės tam visus metus, viską spėjome kone paskutinę minutę. Mūsų tautai tokio masto tarptautinis konkursas – didelė naujovė ir didelis džiaugsmas. Esame laimingi, kad Azerbaidžanas žengia į tarptautinę areną, tai – didelio mūsų darbo ir pastangų vaisius ir tai tik pradžia. Kaip sakė Brežnevas – „Azerbaidžanas žengia plačiai“. Visose šalyse yra turtingų ir vargšų, bet mes stengiamės kelti gyvenimo lygį. Aš dėl „Eurovizijos“ jokių nepatogumų nepajutau, žinoma, gaila, kad dėl bilietų kainų konkursas nėra prieinamas visiems.“
Taksi, gėlės ir gėjai
- Specialiai „Eurovizijai“ buvo nupirkti baklažano spalvos „euroviziniai“ taksi. Mieste jie – vieninteliai su skaitliuku. Vienas vairuotojų pirmojo pusfinalio vakarą pasakojo, kad taksistai vos spėjo suktis, nors valdžia į gatves išleido papildomai šimtą tokių mašinų. Iš viso Azerbaidžano sostinės gatvėmis oficialių taksi zuja, pasak vairuotojų, apie 1 100. „Esame laimingi, kad „Eurovizija“ vyksta Baku. Norime parodyti savo gražų miestą, atverti savo šalį, kuria didžiuojamės. Gerai, kad jūs čia apsilankysite, nes patiks ir grįšite vėl ir vėl“, – taip kalbėjo taksistas Baxtiyaras, vežęs „15min“ žurnalistę iš oro uosto. Vėliau sutiktos dešimtys žmonių kartojo tą patį tekstą su nedidelėmis variacijomis.
- Likus tik porai dienų iki didžiojo „Eurovizijos“ finalo, kur ne kur dar baigiamos klijuoti šaligatvio plytelės, o gėles prie „Crystal Hall“ arenos susodino tik trečiadienį. Viskas nauja, spindi, kaip ir azerbaidžaniečių veidai, kurie visi tarsi vienas, jei pavyksta išvengti kalbos barjero, nori būti jūsų draugais.
- Pasak Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžane, „Eurovizijos“ rengėjai buvo paprašę leidimo surengti Baku gėjų paradą. Vietos gyventojai išpažįsta islamą, tačiau valdžia leido tokią procesiją. Tiesa, pasitarę su diplomatais, „Eurovizijos“ vedliai minties surengti paradą atsisakė – dėl saugumo ir sunkiai prognozuojamos visuomenės reakcijos. Pasirodo, kartais leisti viską Azerbaidžane – tik į naudą.
- Šiemet „Eurovizijoje“ nematyti persirengėlių. Ankstesniais metais tiek žurnalistai, tiek konkurso gerbėjai rengdavosi ryškiais drabužiais, puošdavosi įmantriais akiniais, kepurėmis. Plika akimi matyti, kad dabar visi stengiasi elgtis santūriau, o homoseksualūs atvykėliai viešumoje pernelyg nedemonstruoja savo jausmų.
Karščiausias „Eurovizijos“ naujienas ir antrojo pusfinalio rezultatus skaitykite portale 15min.lt.