Planuojant vestuves, rodos, didžiausia našta nukrinta tuomet, kai išsirenkame, kuo puošimės ir kur švęsime. Tačiau teisininkai svarbiausią gyvenimo žingsnį pataria žengti ne tik iškilmingai, bet ir sumaniai.
Konsultuoja advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ advokatė Žydrūnė Stuglytė.
Kai širdis pilna gražiausių jausmų, išrinktąjį matome ypatingoje šviesoje. Šventai tikime, kad drauge gyvensime ilgai ir laimingai. Visgi statistika rodo, kad Lietuvoje apie 60 proc. amžiną meilę prisiekusių žmonių pasuka skirtingais keliais.
Statistika rodo, kad Lietuvoje apie 60 proc. amžiną meilę prisiekusių žmonių pasuka skirtingais keliais.
Anot advokatės Ž. Stuglytės, abiem pusėms nemalonus skyrybų procesas truktų trumpiau, jei būtų pasirašyta vedybų sutartis. „Nebereikėtų nagrinėti turto dalijimo klausimų, nes jie būtų išspręsti vedybų sutartyje. Taip pat daug mažiau pinigų išleistumėte advokatams ir teismų procesui“, – sako specialistė.
Žinoma, vedybų sutartis reikalinga ne kiekvienai porai, apie ją verta pagalvoti esamiems ar būsimiems verslininkams, besiruošiantiems įsigyti bendrą būstą ar turintiems asmeninių finansinių įsipareigojimų iki vestuvių. Tinkamai advokato sudaryta vedybų sutartis apsaugos abiejų sutuoktinių asmeninį turtą ir gyvenant santuokoje, ir norint išsiskirti.
Išsprendžia tik turtinius klausimus
„Vedybų sutartyje gali būti aptarti tik turto klausimai. Ja negali būti susitariama dėl asmeninių teisių ar pareigų, pavyzdžiui, kas gamins valgį, tvarkys namus ir pan. Taip pat vedybų sutartimi negalima susitarti dėl vaikų auklėjimo, jų gyvenamosios vietos, jeigu sutuoktiniai skirtųsi. Tačiau galima nustatyti, kuris sutuoktinis ir kiek pinigų skirs mokesčiams, vaikų mokslams, atostogoms ir pan., – aiškina Ž. Stuglytė. – Jei vedybų sutarties nesudaroma, pagal LR civilinį kodeksą po santuokos įgytas turtas tampa bendra sutuoktinių nuosavybe ir abu juo naudojasi bendru sutarimu.“
Sudarant vedybų sutartį, galima nustatyti, kad:
- turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
- turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, nuo santuokos įregistravimo dienos tampa jų bendra nuosavybe;
- turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Beje, vedybų sutartimi galima sąlyginai apsidrausti nuo neištikimybės. Sutartyje galima susitarti dėl kompensacijos už kiekvienus santuokoje išgyventus metus, jeigu santuoka nutrūksta dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (pvz., neištikimybės).
Sudaryti padės advokatas
Vedybų sutartį tvirtina notaras, tačiau visiems reikalingiems punktams sudėlioti prireiks ir advokato pagalbos. Ž. Stuglytės praktikoje pasitaikė ir kelių, ir net dvidešimties lapų vedybų sutarčių.
„Advokatas ne tik padeda sudaryti vedybų sutartis, bet ir dalyvauja santuokos nutraukimo bylose, vedybų sutarčių ginčijimo procesuose, todėl puikiai išmano šių sutarčių sudarymo ir vykdymo specifiką, kylančias problemas, jų sprendimo būdus ir kt. Jis padės sudaryti abiem sutuoktiniams palankią vedybų sutartį“, – sako Ž. Stuglytė.
Vis labiau populiarėja
Lietuvoje vedybų sutartis galima sudaryti nuo 2002 metų. Su laiku jų skaičius auga.
Lietuvoje vedybų sutartis galima sudaryti nuo 2002 metų. Su laiku jų skaičius auga.
Praėjusiais metais vien per pirmuosius 6 mėnesius buvo įregistruota 817 vedybų sutarčių (589 povedybinės ir 228 ikivedybinės sutartys). Per pirmąjį 2016 metų pusmetį sutartis įregistravo 599 poros (417 povedybinių ir 182 ikivedybinės sutartys).
Nors toks dokumentas populiarėja, teisininkai ragina gerai apsvarstyti, ar tokia sutartis atneš daugiau naudos ar žalos. Neretai pasitaiko, kad vedybų sutartis vienam iš partnerių tampa finansiškai pražūtinga. Dažniau nukenčia moterys, pasirašiusios susitarimą, kad skyrybų atveju kiekvienam priklauso tik jo asmeninis turtas. Kol vyras daro karjerą, kuria verslą, moteris kuriam laikui palieka profesinę veiklą ir dėmesį skiria vaikams. Jei bendru susitarimu moteris visą santuokos laikotarpį rūpinasi tik šeima ir namais, o įgytas nekilnojamasis turtas registruojamas vyro vardu, iširus šeimai ji gali likti be namų.
Bažnyčios pozicija
Nors kasmet sudaroma vis daugiau vedybų sutarčių, daugeliui vis dar atrodo, kad jos prieštarauja moralinėms nuostatoms, paneigia tikėjimą meile ir santuoka. Panašios nuomonės laikosi ir bažnyčios tarnai. „Jei tuoksitės bažnyčioje, vedybų sutartį galėsite pasirašyti tik, kai priimsite Santuokos sakramentą. Katalikų bažnyčios pozicija yra ta, kad dokumentai, dar prieš santuoką nustatantys sutuoktinių elgesį, jeigu skirtųsi, sudaro prielaidas porai skirtis, o Katalikų bažnyčia skyrybų nepripažįsta. Todėl labai prireikus galima sudaryti ne ikivedybinę, bet povedybinę sutartį, – pataria advokatė. – Ikivedybinė sutartis gali būti sudaroma likus vienam mėnesiui ar net penkeriems metams iki santuokos registravimo dienos, tačiau ji įsigalioja tik įregistravus santuoką. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos, jei sutartyje nenustatyta kitaip.“