Specialistai: svarbiausius įgūdžius vaikai greičiau įgyja gamtoje

Tėtis su sūnumi / „Fotolia“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2017-07-10 09:00
„Gamta atveria didesnes galimybes vaiko tobulėjimui – tiek fiziniam, tiek protiniam, tiek emociniam ir net užkerta kelią kai kurioms ligoms“, – sako „Lauko darželio“, vadovas Žilvinas Karpis, kurio vadovaujamuose darželiuose vaikai didžiąją laiko dalį žaidžia, valgo ir net miega gryname ore.

Tyrimai rodo, kad svarbiausi įgūdžiai, kuriuos vaikai turi išmokti – priimti sprendimus ir atsakomybę, įvertinti riziką, – greičiausiai įgyjami būtent žaidžiant lauke.

Tyrimai rodo, kad svarbiausi įgūdžiai, kuriuos vaikai turi išmokti, – priimti sprendimus ir atsakomybę, įvertinti riziką, – greičiausiai įgyjamI žaidžiant lauke.

Be to, per patyrimą mažyliai geriau įsisavina žodžių prasmes. Pavyzdžiui, vaikams judant aplink, lendant pro, slepiantis už, lipant ant objektų jie greičiau supranta šių prielinksnių prasmę, geriau jaučia proporcijas, geometrines figūras, nei tiesiog mokydamiesi apie tai teoriškai.

Mokymasis patiriant sukuria daugiau neuroninių ryšių smegenyse, kūnas tampa geriausia mokymosi priemone, o namų kiemas – mokymosi klase. Tad kokios įtakos vaiko raidai turi buvimas gamtoje ir kaip sukurti mažųjų tobulėjimui palankią aplinką namų kieme?

Daugiabučio kiemas – socialinių įgūdžių mokykla

Pasak vaikų ir šeimų psichologės Giedrės Gutautės Klimienės, šiandien vaikai daug mažiau laiko praleidžia lauke, o tai atsispindi jų socialiniuose gebėjimuose: vaikai turi mažiau draugų, mažiau bendrauja gyvai, todėl nukenčia jų bendravimo įgūdžiai, jie jaučiasi vieniši.

„Kieme vyksta aktyvus socialinis gyvenimas, todėl kuo daugiau laiko praleidžiama namuose, bendraujant tik su tėvais, seneliais, tuo daugiau galimybių išmokti prisitaikyti prie žmonių praranda vaikas. Žinoma, bendravimas vyksta mokykloje, darželyje, tačiau tai nėra visiškai natūrali aplinka, nes visuomet yra suaugęs vadovas, kuris sprendžia problemas, lyderiauja. Kiemas yra ta erdvė, kur vaikai visiškai savarankiškai dalijasi rolėmis, daiktais, sprendžia ginčus. Praradus šią patirtį, vėliau sunkiau megzti ryšius, nes laukiama suaugusiųjų pagalbos, įsikišimo“, – sako G. Gutautė Klimienė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Studijoje „Kuria vaikai“ mažiesiems leidžiama tai, ko negalima daryti namuose

Statybų bendrovės „YIT Kausta“ vystomo Piliamiesčio projekto atstovės Jurgos Vilkenės teigimu, renkantis namus šeimoms su vaikais vieni pagrindinių kriterijų yra vieta ir kiemas, tad patys tėvai intuityviai suvokia vertę, kurią gauna kieme būnantis vaikas: „Daugelis tėvų dar iš vaikystės prisimena smagiausią laiką kieme, žaidžiant su draugais, ant žolės, prie upės. Todėl vystydamos būsto projektus atsakingos įmonės labai didelį dėmesį skiria kiemui, poilsio erdvių kūrimui, žaidimų aikštelėms. Tiesa, šiandien, kitaip nei prieš dešimtmetį, tėvams yra gerokai svarbesnis saugumas. Norima ne tik erdvaus kiemo su saugiomis, kuo didesnėmis žaidimų ir poilsio aikštelėmis, kuriame vaikas galėtų leisti daugiau laiko, bet ir privatumo – kad mažylis nenuklystų nuo namų“, – pasakoja projekto atstovė.

Pasak J. Vilkenės, daugiabučių namų kiemuose formuojasi labai stiprūs socialiniai ryšiai: „Daugiau laiko kartu kieme leidžiantys vaikai susidraugauja, pradeda bendrauti ir jų tėvai, kurie planuoja bendrus susitikimus ar, prireikus, pasidalina kaimynų vaikų globa, organizuoja kaimynų šventes, tvarkymosi dienas. Tokius pavyzdžius mato ir atžalos.“

Kiemo erdvė leidžia vaikams kurti santykius, bet taip pat ir atpažinti savo lyderio savybes arba gebėjimą dirbti komandoje. Žaisdami grupėse vaikai supranta, kaip reikia realizuoti idėjas, kurias ne visada pavyksta įgyvendinti individualiai.

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Kiemas – pramogų aikštelė

„Jei apibrėžtume vieno kvadratinio metro plotą patalpoje ir analogišką plotą lauke, labai akivaizdžiai pamatytume, kokią informaciją gauna vaikas. Gamtoje yra skirtingos spalvos, tekstūros, skoniai, medžiagų rūšys. Be to, kiekvienu metų laiku ir net skirtingais mėnesiais ši informacija taip pat skiriasi. Tai žadina fantaziją, kūrybiškumą, norą tyrinėti. Patalpoje jų impulsus skatina tik skirtingi žaislai“, – pasakoja Ž. Karpis.

Anot J. Vilkenės, net mažame kieme miesto centre galima sukurti erdves taip, kad vaikas turėtų kiemą su žolynais, pačios šeimos kartu auginamais prieskoniniais augalais ar gėlėmis. Vis dėlto labai svarbu vertinti šalia namų esančius gamtos objektus.

Pavyzdžiui, šeimai susikurti mažus kasdienius ritualus – kas vakarą visiems išeiti pasivaikščioti prie namų esančia pakrante ar savaitgalį praleisti žaidžiant lauko žaidimus netoliese esančiame pušyne ar parke, stebėti, kaip, keičiantis sezonams, keičiasi jų kieme augantys augalai, kokie paukščiai juose gyvena. Tokiu būdu namų kiemas išsiplečia, o malonių prisiminimų užtenka visai šeimai.

Ž. Karpis sako, kad laikas po darbo yra puikus metas tėvams su vaikais praleisti lauke, jei vaikui trūksta buvimo gamtoje. Suaugusiesiems tai dažnai tampa tikru iššūkiu, nes pavargę nori sėdėti ant sofos, atsipalaiduoti prieš televizoriaus ekraną: „Taip skriaudžiame ir save, ir savo atžalas. Atsipalaiduoti galima ir lauke. Be to, namuose dažnai vaikai išdykauja, liaudiškai tariant, lipa ant galvos, bet lauke visi randa savo vietą. Nuostabu, jei šalia namų yra žalios erdvės arba namai yra netoli upės, miško. Bent valandėlė lauke stiprina tėvų ir vaikų santykius, o tėvai tikrai labiau pailsės gamtoje, nei namuose“, – teigia Ž. Karpis.

Psichologės G. Gutautės Klimienės nuomone, svarbiausia, kad prie namų būtų žalia erdvė, medžiai. „Vaikams nuo mažens turi būti skiepijama meilė gamtai, o ėjimas į lauką turi būti normali dienos rutina. Būnant lauke tėvai gali perduoti savo žinias, atsakyti į klausimus, kurių gamtoje daug kyla, išmokyti matuoti atstumą, plėsti vaikų akiratį ir kurti ryšį su vaiku. Tai daug naudingiau nei kelionė į prekybos centrą. O ir nuovargis bus daug mažesnis nei po kelionės į parduotuvę“, – teigia psichologė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Telegonija, arba kodėl vaikai ne visada paveldi tėvų bruožus?

Lauke – mažiau konfliktų ir streso

Pasak Ž. Karpio, vaikams žaidžiant ir bendraujant lauke kyla daug mažiau konfliktų nei patalpose. Visų pirma todėl, kad viduje vaikų emocijos, norai ir fizinis aktyvumas dažniausiai turi būti slopinami. Tokiomis sąlygomis suaugusieji turi nuolat vaikus drausminti, sakyti jiems „ne“. Toks bendravimas vargina ir vaikus, ir tėvus, todėl santykiai kenčia.

Gamtoje vaikai mažiau konkuruoja, kiekvienas randa sau įdomią veiklą ir, esant poreikiui, gali šiek tiek atsitraukti nuo jam nepatinkančių situacijų.

„Uždarose patalpose, kur nuolat tvyro šurmulys, vaikai labiau nuvargsta, būna dirglūs. Lauke garsas išnyksta ir net po labai užimtos, nuotaikingos dienos vaikai negrįžta namo spengiančia galva. Taip pat jaučiasi ir suaugę. Visi pastebime, kad buvimas gamtoje atpalaiduoja. Po dienos miške, prie upelio jaučiamės kaip pabuvę sanatorijoje, o pailsėję galime kitaip bendrauti ir su vaikais“, – sako Ž. Karpis.

Lauke kiekvienas vaikas gali rasti savo kampelį, ypač tai aktualu, kai vaikams sunkiau sekasi sutarti tarpusavyje. Gamtoje vaikai mažiau konkuruoja, stumdosi, kiekvienas randa sau įdomią veiklą ir, esant poreikiui, gali šiek tiek atsitraukti nuo jam nepatinkančių situacijų.

„Tai, kas naudinga fiziniam vystymuisi, naudinga ir žmonių emociniam stabilumui, brandai. Gamtos poveikis iš tiesų ramina, erdvė sudaro įspūdį, kad esame laisvi, nepriklausomi, kas svarbu kiekvienam individui. Apriboti vaikai yra irzlesni. Taip pat lauke vaikai turi daugiau galimybių tyrinėti pasaulį, vystosi jų pažintinės funkcijos“, – apibendrina psichologė G. Gutautė Klimienė.

Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!

Ji24.lt

Naujausi straipsniai