Lietus, vėjas, šalna, temperatūrų pokyčiai ir sausas patalpų oras – prie viso to tenka prisitaikyti odai šaltuoju metų laiku. Nors apsauginiai odos mechanizmai veikia, šerpetojimai, įtrūkimai, raudonis ar žaizdelės gali kamuoti net iš prigimties sveiką odą. Specialistai pataria keičiantis sezonui pagalvoti ne tik apie šiltesnius batus, bet ir tai, kaip apsaugoti odą – vieną svarbiausių kūno organų.
Daugiau nei 56 proc. Lietuvos moterų ir daugiau nei 32 proc. vyrų kenčia nuo odos problemų, atskleidė „Norstat LT„ atliktas nacionalinis odos priežiūros įpročių tyrimas. Specialistai pastebi, kad odos problemų turinčių gyventojų skaičius auga.
Sveikos odos instituto ekspertės, „Northway“ medicinos centro gydytojos dermatovenerologės Jūratės Garbaravičienės teigimu, sezonų pasikeitimas – nemažas iššūkis odai. Šaltuoju metų laiku paūmėja dauguma odos ligų, todėl jos priežiūrai reikia skirti ne mažesnį dėmesį nei saugant nuo saulės.
„Lietuvoje metų laikų klimatinės sąlygos smarkiai skiriasi, o aplinkos pokyčiai gali greitai paveikti kiekvieno žmogaus odą. Ji jautriai reaguoja į vėjo stiprumą, oro drėgmės ir temperatūrų skirtumus, UV spindulių kiekį bei vitamino D pokyčius organizme. Odos būklę keičia ir nuo sezonų priklausantis gyvenimo būdas ar mityba„, – pastebi gydytoja.
Stiprinti apsauginį odos sluoksnį
Oda geba taikytis prie atšiauresnių oro sąlygų, tačiau papildomai neapsaugota, ilgainiui ji pradeda silpti.
Viena svarbiausių odos funkcijų – saugoti organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio. Todėl oda geba taikytis prie atšiauresnių oro sąlygų, pavyzdžiui, šąlant orams, mažiau plečiasi paviršinės kraujagyslės ir poros. Tačiau papildomai neapsaugota oda ilgainiui pradeda silpti. J. Garbaravičienė teigia, kad tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl odos priežiūros priemones patariama rinktis ne tik pagal odos tipą, bet ir pagal metų laiką.
„Artėjant žiemai, odos priežiūra turėtų būti paremta priemonėmis ir metodais, kurie padeda tausoti ir atkurti apsauginį odos sluoksnį, vadinamą hidrolipidine plėvele. Ypač saugoti derėtų jautresnę, sausėti linkusią odą. Odos valymo ir drėkinimo procedūras rekomenduojama atlikti antroje dienos pusėje, jas papildyti galima senėjimą lėtinančiomis priemonėmis. Rytais drėgmę atkuriančios priemonės turėtų būti naudojamos kartu su riebesniais, apsauginę plėvelę atkuriančiais kremais“, – teigia specialistė.
Vengti odą dirginančių sudėtinių dalių
„BENU vaistinės“ vaistininkė Milda Darulienė teigia, kad šaltasis sezonas oda priverčia rūpintis net iki tol mažai dėmesio jai skiriančius lietuvius – vaistinėse sulaukiama gerokai daugiau užklausų dėl itin sausos odos priežiūros, alerginių reakcijų.
Vaistininkė primena, kad turintiems jautrią odą žmonėms reikėtų ypač atidžiai rinktis kosmetikos priemones.
„Netinkamos priemonės įjautrintą odą gali dar labiau sudirginti. Todėl patariama ieškoti raminamųjų, antioksidacinių savybių turinčių produktų, kuriais pasižymi vadinamoji dermakosmetika. Joje nėra muilo, alkoholio, dažiklių, parabenų ar kvapiklių, kurie dirgina odą„, – pastebi M. Darulienė.
Tiesa, nors odos priežiūra labiau rūpinasi suaugusieji, derėtų nepamiršti vaikų. Kadangi mažylių oda dar nėra brandi ir negamina pakankamai lipidų, jos atsparumas aplinkos poveikiui – mažesnis. Vaikai itin jautriai reaguoja į šaltį ir temperatūrų skirtumus, todėl neapsaugotą odą gali išberti ar prasidėti alergijos. Mažylių odą rekomenduojama reguliariai patepti vaikams tinkamais kremais, o lūpas – apsauginiu balzamu.
Padažnėja ligų
Atlikto tyrimo duomenimis, beveik 15 proc. šalies gyventojų serga įvairiomis lėtinėmis odos ligomis, tokiomis kaip aknė, rožinė ar atopinis dermatitas. Šiems žmonėms, J. Garbaravičienės teigimu, šaltasis laikotarpis yra ypač nepalankus.
„Skirtingi šaltojo sezono aspektai gali išprovokuoti įvairius susirgimus. Pavyzdžiui, dėl sumažėjusio gaunamų UV spindulių kiekio paūmėja seborėjinis, atopinis dermatitai. Patalpų šildymas mažina oro drėgmę, todėl paūmėja odos sausmė, žvynelinė, o įvairaus amžiaus žmonėms nuo šalčio ar net vėjo gali prasidėti šalčio dilgėlinė. Pirmiausia liga pasireiškia odos paburkimu, niežėjimu, tačiau šios alergijos diagnozę gali patvirtinti tik specialūs tyrimai“, – įspėja dermatovenerologė.
Šaltuko sukeltas raudonis yra natūrali organizmo reakcija, tačiau jį lemti gali ir odos uždegimas ar išsiplėtę kapiliarai.
Gydytoja primena, kad šaltuko sukeltas raudonis yra natūrali organizmo reakcija, tačiau jį lemti gali ir odos uždegimas ar išsiplėtę paviršiniai odos kapiliarai. Jeigu raudonis nedingsta, patartina kreiptis į specialistus.
Žmonės, norintys išsaugoti sveiką odą, turėtų vengti įvairių nemalonias odos reakcijas sukeliančių veiksnių, pavyzdžiui, odos paviršių alinančių prausiklių, kurių sudėtyje yra didesnė alkoholio koncentracija, karšto vandens, pernelyg dažno maudymosi duše ar vonioje.