Štai atsakymas, kodėl daktarai kartais negali nustatyti jūsų prastos savijautos priežasties

Pykinimas / Fotolia nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2017-08-21 09:00
„Studentė po sesijos pasijuto blogai: merginą pykino, pilvo dešinės pusės apatinėje dalyje pasireiškė skausmas, vargino žarnyno spazmai, karščiavimas. Apsilankius pas šeimos gydytoją, jai buvo atliktas bendrasis kraujo tyrimas, tačiau rezultatai nepaaiškino pacientės būklės“, – pasakoja medicininių tyrimų laboratorijos „Invitro Diagnostika“ direktorė Daiva Kazlauskienė ir paaiškina, kodėl bendri tyrimai ne visada atskleidžia diagnozę.

Bendrasis kraujo tyrimas parodo, ar žmogus neserga mažakraujyste, kraujo liga, ar nėra infekcijos. Radus jame pakitimų, reikalingi išsamesni biocheminiai kraujo tyrimai.

Ieškodama pagalbos, mergina kreipėsi į laboratoriją „Invitro Diagnostika“. Vizito metu mergina slaugytojai prasitarė, jog dažniausiai maitinasi termiškai neapdorotu maistu, ypač mėgsta vaisius ir daržoves. Pagal išsakytus pacientės nusiskundimus, medicinos centre buvo nuspręsta atlikti išsamesnius kraujo tyrimus. Atlikus tyrimus, pasitvirtino jersiniozės diagnozė.

„Jersinijos bakterija – liaudiškai vadinama „šaldytuvo“ bakterija – išlieka gyvybinga prie 2–8 °C temperatūros apie 5–8 metus, – aiškina D. Kazlauskienė. – Jersiniozės nešiotojai paprastai yra graužikai, kurie užkrečia daržoves ar vaisius, laikomus sandėliuose. Pavojus atsiranda tada, kai bakterijomis užkrėstas maistas valgomas neapdorotas aukštoje temperatūroje. Deja, bet pastaruoju metu jersiniozės atvejų daugėja.“

TAIP PAT SKAITYKITE: VYRAI ATVIRAI IR DRĄSIAI. Saulius Urbonavičius-Samas: „Kai atsisakai alkoholio, pasijunti laisvas“

„Fotolia“ nuotr.
„Fotolia“ nuotr.

Specifiniai tyrimai padeda išaiškinti organizmo būklę

Aprašyta istorija patvirtina, kad rutininiais sveikatos būklės tyrimais ne visuomet galima nustatyti susirgimo priežastį, numatyti ar diagnozuoti ligą. Todėl net ir nejaučiant negalavimų, profilaktinė išsami laboratorinė viso organizmo patikra yra naudinga kiekvienam gyventojui.

Medicininių tyrimų laboratorijos „Baltic Medics“ direktorė Saulė Bieliauskienė teigia, jog išsamus laboratorinis kraujo tyrimas, atspindintis visų organų veiklą, yra svarbus norint anksti diagnozuoti ligas, išvengti jų progresavimo ar pradėti savalaikį gydymą.

„Bendrasis kraujo tyrimas yra rutininis, jis parodo, ar žmogus neserga mažakraujyste, kraujo liga, ar nėra infekcijos. Radus jame pakitimų, reikalingi išsamesni biocheminiai kraujo tyrimai. Pastarieji – kartu su imunologiniais – naudojami siekiant išsiaiškinti visų kitų susirgimų priežastis“, – patikslina specialistė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai dalijasi gera žinia: baigiama kurti vakcina nuo spuogų

Išsamūs laboratoriniai tyrimai padeda sužinoti tikslų kraują sudarančių ląstelių kiekį, identifikuojamos sunkesnės virusinės, bakterinės ar lėtinės kraujo ligos.

Esant rizikos veiksnių reikia tirtis dažniau

Pasiteiravus, kokia turėtų būti optimali sveikatos patikra eiliniam gyventojui, neturinčiam jokių sveikatos problemų ar skundų, profilaktiškai tikrintis sveikatą reikėtų kartą per dvejus metus: „Tokiais atvejais išmatuojamas paciento ūgis, svoris, arterinis kraujospūdis, regėjimo atstumas. Taip pat atliekami instrumentiniai bei laboratoriniai tyrimai: elektrokardiograma, bendrasis kraujo ir šlapimo tyrimas, krūtinės ląstos rentgeno tyrimas. Priklausomai nuo paciento amžiaus ir lyties, rekomenduojamųjų tyrimų sąrašas plečiasi. Pavyzdžiui, moterims svarbu atlikti gimdos kaklelio ir krūtų patikrą, vyrams – priešinės liaukos tyrimą. Žarnyno profilaktinė patikra rekomenduotina tiek vyrams, tiek moterims.“

Bendrąjį kraujo tyrimą sveikam žmogui reikia atlikti kartą per metus, o kompleksinius, visų organų veiklą atspindinčius, tyrimus naudinga atlikti kas kelis metus. Vyrai, sulaukę 50 metų, periodiškai turėtų atlikti PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimą. Jeigu yra rizikos veiksnių (vėžiniai susirgimai giminių tarpe, žalingi įpročiai, ilgalaikis kontraceptikų vartojimas), tikslinga atlikti ir vėžio žymenų (virškinamojo trakto, kasos, kepenų, moterims – krūties, kiaušidžių) tyrimus.

Svarbu nustatyti maistinių medžiagų trūkumą

Spėjama, jog Lietuvoje apytiksliai 80 procentų gyventojų trūksta vitamino D. Kaip teigia šeimos gydytoja J. Andriuškevičienė, gyvenant šaltesnio klimato zonoje, dėl nepakankamo saulės kiekio žmonėms dažnai pasireiškia vitamino D stoka, kurią lydi dirglumo, miego sutrikimų ar padidėjusio nervinės sistemos jautrumo simptomai.

Lietuvoje apytiksliai 80 procentų gyventojų trūksta vitamino D. Dėl nepakankamo saulės kiekio žmonėms dažnai pasireiškia vitamino D stoka, todėl jaučiamas dirglumas, miego sutrikimai.

Negana to, šiuolaikinis gyvenimo tempas, netaisyklinga mityba ar per menkas fizinis aktyvumas sąlygoja ir kitų maistinių medžiagų trūkumą organizme, kuris gali progresuoti ir į rimtesnius susirgimus.

„Dažniausiai pasitaikančios patologijos esant nepilnavertei mitybai – geležies stokos ir vitamino B12 stokos sukeliamos anemijos (mažakraujystės). Esant šioms būklėms, sumažėja darbingumas, pasireiškia nuovargis, silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, jaučiamas oro trūkumas, pacientui krenta svoris, išblykšta oda ir gleivinės, jis gali nualpti. Vitamino B12 stokos anemijai taip pat būdingas liežuvio deginimo pojūtis, nervų sistemos pakitimai (lietimo, vibracijos pojūčių susilpnėjimas, pusiausvyros sutrikimai, raumenų silpnumas, prasčiau skiriamos spalvos ir kt.)“, – pasak S. Bieliauskienės, ši problema itin būdinga besilaikantiems griežtos dietos, nevalgantiems gyvūninės kilmės produktų. Taip pat šių medžiagų stoka pasireiškia sergantiems skrandžio ligomis, senyviems žmonėms dėl sutrikusio organizmo medžiagų pasisavinimo esant virškinamojo trakto atrofijai. Tokiems gyventojams specialistė rekomenduoja atlikti išsamų kraujo tyrimą kartą ar du per metus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ginekologė: „Vasarą padaugėja neplanuotų nėštumų“

Atliekant biocheminį tyrimą, S. Bieliauskienės teigimu, žmonėms neretai nustatomas ir vitamino A bei mineralinių medžiagų trūkumas kraujyje: „Esant vitamino A stygiui, išsausėja ir trūkinėja oda, slenka plaukai. Trūkstant kalcio – slenka, lūžinėja plaukai ir nagai, gali pasireikšti raumenų spazmai. O nervų sistemos sutrikimai, padidėjęs dirglumas ir depresijos simptomai byloja apie magnio trūkumą“. Ji taip pat papildo, jog silpnumas, negalėjimas susikaupti, burnos džiūvimas ir sumažėjęs fizinis bei protinis pajėgumas gali signalizuoti apie gliukozės stygių kraujyje.

Žmonės per mažai rūpinasi sveikata

J. Andriuškevičienė teigia, jog rečiau į gydymo įstaigas kreipiasi jauni žmonės: „Dažnai neturėdami jokių skundų, gyventojai tikrinasi sveikatą tik laikydami teises ar norėdami įsidarbinti. Taip pat rečiau tikrintis sveikatą linkę vyrai – tai pastebima tarp visų amžiaus grupių.“

Problema, pasak medikės, yra ta, kad dalis sveikatos sutrikimų pastebimi tik vėlesnėse ligos stadijose, o kartais patologija pasireiškia be simptomų. Dėl šios priežasties nemažai pacientų pas medikus apsilanko per vėlai. „Todėl ypač svarbu bent kartą per keletą metų atlikti išsamius laboratorinius tyrimus ir kruopščiau pasitikrinti visų organų būklę“, – reziumuoja šeimos gydytoja.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ligų išvengtumėte, jei laikytumėtės paprastų tiesų

Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!

Ji24.lt

Naujausi straipsniai