Netoli Katedros lūkuriuojantis raudonas „Ford Mustang“ kabrioletas šeštadienio popietę po senamiestį vežios laimingą porą: buvusi atlikėja, renginių organizatorė Elena Puidokaitė-Atlanta šiandien žengia prie altoriaus. Meilės priesaikos žodžius ji tarė mylimajam Tadui Bruzguliui, su kuriuo likimas ją suvedė ir skyrė 18 metų.
„Mus supažindino Stano ir tai įvyko mano pirmojo koncerto vakarą. Buvau susijaudinusi, išsiblaškiusi, širdis daužėsi. Lipau ant scenos apšildyti grupės „Delfinai“, kurie patirties turėjo kokiu mėnesiu daugiau. Mus globojo tas pats vadybininkas – Vilius Survila, taigi, koncertas buvo bendras“, – pasakojo Atlanta.
Renginyje tąkart nutarė apsilankyti ir geras atlikėjo Stano draugas T. Bruzgulis. Atlanta iškart patraukė jo dėmesį. „Ji nenustygo vietoje, buvo kaip gyvas sidabras. Labai jauna, bet neįtartum, kad naujokė scenoje. Tai buvo nedidelis klubas Žirmūnuose – nieko ypatingo, bet koncerto atmosfera buvo labai gera“, – prisimena Tadas.
Muzikinei daliai pasibaigus, jis paprašė Stano supažindinti su Elena. Bičiulystė lengvai mezgėsi. Jau tada Tadas galėjo įsivaizduoti, kad su šia mergina drąsiai eitų per gyvenimą susikibęs už rankų. Bet dainininkės karjera įsibėgėjo, atsirado kitos kompanijos, kiti žmonės. Jųdviejų susikryžiavę keliai vėl išsiskyrė. „Tadas visuomet buvo kažkur šalia. Nuolat jaučiau jo paramą, jo dėmesį, jo draugystę. Bet neįsivaizdavau, kad kada nors būsime kartu“, – sako Elena.
Tačiau likimas buvo atkaklus. Pora vėl susitiko 2012 metais kartu dirbo projekte „Lietuvos balsas“. „Tadas dirbo – pirmame, aš – antrame ofiso aukšte. Buvome ir kartu, ir atskirai", – pasakoja nuotaka.
„Man patiko jausti ją per ištiestą ranką. Kai esi įsimylėjęs ir turi galimybę kasdien matyti tą žmogų, skraidai“, – sako Tadas.
„Kartą jis man pasakė: „Pamatysi, ateis laikas“. Tie žodžiai liko galvoje. Ir laikas atėjo“, – šypsosi Elena. – Buvo 2017-ųjų vasaros pradžia. Tadas pakvietė mane pavakarieniauti. Geras oras, gražus vakaras, atostogų nuotaika. Sėdime, kalbamės. Apie draugų šeimas, apie vaikus. Čia kaip tyčia ir mūsų draugas Stano su žmona trečio vaiko susilaukė, ir Tado brolis – trečio, taip apie šeimas bekalbant tema atsisuko veidu į mus.“
„Ji buvo vieniša, aš – taip pat. Abu žinojome, ko norime iš gyvenimo, tik kažkodėl viską atidėliojome ateičiai, – pridūrė Tadas. – Tuomet išvykome kartu pailsėti į Marbellą.“
Aplink – golfo laukai, nuostabus vaizdas, atsiveriantis iš terasos, dvi artimos sielos... Aiškėjo, kad draugiški santykiai virsta kita sąjunga. Sužadėtuvių žiedo ilgai laukti nereikėjo.
„Kai Tadas piršosi, pasakė: „Siūlau ne pirmą, bet paskutinį kartą“. Tai buvo nokautas“, – šypsosi Elena.
Savo vestuves jie nutarė rengti patys, padedant draugams – Saugirdui Vaitulioniui, Gediminui Jauniui, Liutaurui Galiniui ir Jurgai Klimaitei-Riebling. Nuotakos suknelę kūrė Liutauras Salasevičius, bendru jaunavedžių įvaizdžiu rūpinosi Agnė Jagelavičiūtė. Pokylio vietos papuošimas patikėtas Mantui Petruškevičiui.
Poros santuokos ceremonija su mišiomis vyko Arkikatedroje Bazilikoje. Juos sutuokė vyskupas Arūnas Poniškaitis. Vėliau svečiai galėjo aplankyti Katedros varpinę, bažnytinio paveldo muziejų. Linksmas vakarėlis, į kurį pakvietė bemaž 100 svečių, vyko Arkangelo konferencijų ir meno centre. Pailsėję po vestuvių, jaunieji išvyks Medaus mėnesio į Maroką.
