Jau iširusios grupės „InCulto“ lyderis, projektų TWNKL ir „Ball & Chain“ narys Jurgis Didžiulis nusprendė, kad muzikinės patirties jam dar negana. Į beribius muzikinius vandenis šį kartą Jurgis žengia vienas ir prieš klausytoją apnuogins savo kūrybą.
Į šokių muzikos aikštelę J.Didžiulis veržiasi su nauja soline programa „A=A”, kurioje persipina elektronika, vokalas ir muziką nuspalvinančios projekcijomis. Pastarosios rūpinasi „vizualo“ meistras Vytenis Zagorskis.
Šią naująją programą J.Didžiulis savo ištikimiems gerbėjams ir galbūt naujiems klausytojams pristatė ketvirtadienio vakarą sostinės „Studio 9“ klube. Prieš didįjį debiutą Žmonės.lt pasikalbėjo su Jurgiu ir išklausinėjo visų smulkmenų apie projektą „A=A“.
Jurgi, kas tai per projektas?
Jau seniai kuriu muziką, kuri netinka kitiems mano projektas. Per repeticijas supratau, kad galiu šias dainas atlikti gyvai, todėl ir pradėjau šią idėją vystyti. Supratau, kad tai yra tai, kas esu aš. Kai viską darai vienas, neturi ko kaltinti, po kuo pasislėpti, tu lieki nuogas. Štai tada matosi ir geri dalykai, ir trūkumai.
Ar nebaisu vienam stoti prieš gerbėjus?
Baisu, bet jaučiau, kad man reikėjo šio iššūkio. Aš jau dešimt metų groju su visokiomis grupėmis bei žmonėmis, todėl jaučiau, kad man reikia pabūti vienam, pačiam su savimi, kaip meditacinėje būsenoje.
Tad kokią muziką kuri? Kokie stiliai joje susipina?
Ši muzika yra tokia, kokia ji man gaunasi (šypsosi). Yra daug elektronikos, disco funk elementų, Lotynų Amerikos motyvų.
Pirmoji daina, kurią neseniai pristatei, vadinasi „Pisa el Piso“. Kokiomis kalbomis ketini kurti dainas?
Bus visokių! Yra lietuviškų dainų, keletas ispaniškai, bet daugelis bus anglų kalba. Kadangi rašau dainas be jokių marketinginių tikslų, rašau tai, kas man patinka. Daugelis dainų man atrodo fantastiškos, tačiau jos netiko nei „Ball & Chain“, nei TWNKL.
Šiuo metu esi net trijų projektų narys. Ar užteks viskam laiko?
Dabar mes aktyviai dirbome su „Ball & Chain“, tačiau pajaučiau, kad mano gyvenime pritrūko testosterono. Su Mariumi Gaskausku darome grupę TWNKL, tačiau viskas lėtai vyksta... Gal ateityje ir dar kažkas atsiras. Laiko užteks, nes kūryboje negali būti monogamijos. Juk įvairovėje atrandi save. Aš dabar pereinu nuo tokios būsenos, kai aš turėjau grupes, kurioms reikėjo tarnauti, iki to, kad dabar grupės man tarnauja. Aš turiu galimybę išsireikšti ir pasakyti, ką noriu.
O kaip manai, tavo naujojo projekto gerbėjai bus tie patys, ar pritrauksi ir naujų?
Turiu įtarimą, kad ši nauja programa labai tiks naujiems žmonėms, kurie mėgsta šokti ir kurie kartais klausosi dainų tekstų. Labai daug dėmesiu skiriu tekstams. Mano vaikai labai mėgsta šią muziką, o tai yra labai gerai.
Gal tavo vaikai yra lyg komisija, įvertinanti tavo muziką?
Vaikai yra nuoširdūs ir tiesmukiški klausytojai. Jie sako, kad jiems patinka, bet kas patinka – jie nežino. Jie tiesiog jaučia.
Kiek elektroninių žaislų atsineši ant scenos per savo koncertus?
Man labai patinka, kad pas mane nėra nei vieno kompiuterio. O kiek jų yra galiu paskaičiuoti. Vienas, du, trys, keturi, penki... Keturiolika!
Nebaisu paspausti ne tą, ką reikia?
Labai baisu. Bet tame ir yra adrenalinas. Čia viskas yra kuriame gyvai, tuo pačiu metu. Yra labai daug streso. Po bandomųjų pasirodymų, kuriuos esu turėjęs, būnu labai pavargęs. Negali nei vienos minutės būti išsiblaškęs. Todėl niekada nesigaus vienodai. Bet tame ir yra azartas.
Kiek laiko truko treniruotės-repeticijos?
Dirbau tikrai labai ilgai. Metus komutuoju, nes yra daug programavimo dalykų. Kad dainos nebūtų nuobodžios, reikia ieškoti naujų sprendimų. O po to reikia labai daug groti.
