Dainininkė Monika Marija (22), partnerio ir gero bičiulio Justino Mejerio įkalbėta dalyvauti projekte „Šok su žvaigžde“, neseniai sakė, kad visas savo jėgas skiria repeticijoms ir nori pasiekti geriausių rezultatų. Trečiadienį per pamoką patyrusi kojos traumą, talentinga atlikėja jos asmenybę puošiančio optimizmo nepraranda. Nors nėra aišku, ar išvysime ją tiesioginiame eteryje rytoj, dainininkė pasakoja apie projektą, pasiryžimą įveikti kompleksus ir pirmuosius mėnesius, kai šokiai užėmė pagrindinę ir pačią svarbiausią vietą jos dienotvarkėje.
Pasiūlymas sudalyvauti populiariame projekte Moniką Mariją iš pradžių labai nustebino. Kai vieną dieną, leidžiant laiką su seserimi, parašė profesionalas, Monikos pažįstamas šokėjas Justinas Mejeris, dainininkė iš karto atsisakė idėjos kiekvieną šeštadienį suktis ant parketo šokio žingsneliu.
„Viskas tarsi netyčia. Kai sulaukiau žinutės iš Justino, jam iš karto atsakiau, kad tikrai nešoksiu. Juokiausi, kad tai paskutinis dalykas, kurį galėčiau daryti. Ir dar tiesioginiame eteryje“, – dabar su šypsena prisimena Monika.
Tik po ilgų įtikinėjimų galiausiai atlikėja sutiko su atkakliu partneriu susitikti ir aptarti jo idėją.
„Galiausiai pasimačiusi su Justinu ir su juo pasikalbėjusi, supratau, kad labai panašiai žiūrime į šį projektą, į rezultatus, kurių galėtume kartu pasiekti. Sutikau su juo pasirepetuoti. Ir... netrukus tariau: bandykime, kaip bus, taip bus.“
Monika Marija neslepia, kad šokis jos gyvenime niekuomet nebuvo toji sritis, kur ji jaustųsi patogiai.
„Man atrodo mums labai sunku pripažinti dalykus, dėl kurių gėda, o man visą gyvenimą buvo labai gėda judėti ir šokti. Kai tik galėdavau – bet kokių šokių išsisukdavau, susilaikydavau nuo galimybės dalyvauti panašiuose projektuose. Tiesa, dabar, nusprendusi pabandyti, jaučiu, kad tai – vienas didžiausių ir maloniausių iššūkių, kurie man teko“, – pasakoja ji.
Neseniai kojos traumą patyrusi atlikėja prisipažįsta, jog situaciją su partneriu jie stengiasi išspręsti ir kol kas dėti taško savo „Šok su žvaigžde“ istorijoje neskuba.
„Be galo daug ir sunkiai dirbame. Tikrai gyvenime nesu turėjusi tokio didžiulio krūvio fizinio krūvio. Jau du mėnesius repetuojame kiekvieną dieną. Jei nebeturime jėgų, dėliojame savo pasirodymų muziką, mąstome apie šviesas ir pasirodymo konceptą“, – prisipažįsta ji.
Dainininkės manymu, šokėjams tenka kur kas didesnis krūvis, nei muzikantams. „Jie tikrai sunkiau dirba“, – patirtimi dalijasi repeticijoms skirtų valandų jau nebeskaičiuojanti Monika Marija.
Pramoginių šokių ji sako gyvenime nebandžiusi šokti.
„Kažkada esu lankiusi pamokas pas choreografą Marijaną Staniulėną. Ten mokiausi šiuolaikinio šokio, bet visas mano dėmesys buvo sutelktas į atsipalaidavimą scenoje, kas tuo metu atrodė svarbiausia“, – prisimena ji.
Su Justinu Mejeriu Monika Marija susipažino per projektą „Šokių revoliucija“.
„Aš tuomet dainavau, o jis šoko. Greitai radome bendrą kalbą, susidraugavome. Gerai sutariame ir kaip žmonės, ir kaip partneriai. Manau, tai mums šiame projekte tikrai padeda“, – neslepia Monika Marija.
Nors, kai kalba pasisuka apie šokius, Monikai sunku atrodo absoliučiai viskas – reikia susidoroti su savo kompleksais, baimėmis, išdrįsti padaryti dalykus, nuo kurių, atrodo, sukasi galva, visa tai ji priima kaip vertingas pamokas bei savęs tobulinimą.
„Būna, jog kojos visai neklauso. Kartais, atrodo, nemoku vaikščioti, ką jau kalbėti apie teisingai atliktą šokį“, – atvirauja atlikėja.
Dažnai šokio partneriai dėl savo klaidų ar nepavykusių repeticijos fragmentų plaukų nuo galvos nesirauna.
„Draugiškai pajuokaujame. Jau esu visokiausių savo vardų girdėjusi. Būna ir pingvinu mane vadina, ir begemotu kartais. Nepaisant visų galimų emocijų, labai smagu, kai įveiki savo baimę, įvykdai dienos planą ir bent mažą užsibrėžtą tikslą. Tada aplanko didžiulis pasitenkinimas“, – sako Monika Marija.
Praėjusį šeštadienį Monika pasakoja į šokių aikštelę žengusi drąsiai.
„Prieš visus koncertus ar filmavimus, vadovaujuosi taisykle, kad jei esi 100 procentų palsiruošęs, investavai savo laiką ir energiją į tam tikrą užduotį, tai geriau būti paprasčiausiai nebegali".
Prie pirmojo šokio ji su Justinu dirbo tikrai intensyviai.
„Norėjome gero starto. Ėjome į sceną pasitikėdami vienas kitu. Žinoma, niekas neapsaugotas – atliekant numerį, nutikti gali visko, tačiau svarbiausia su malonumu ir užtikrintai šokti ir parodyti tai, ką padarei. Man atrodo, kad abudu su Justinu, jei siekiame tikslo, tą darome visapusiškai.“
Ruošdamasi šiam projektui Monika pasakoja ne tik šokusi, bet ir vaikščiojusi pas skirtingus specialistus. Norėdama būti geros fizinės formos, ji stiprino raumenis, sportavo, lankė įvairius masažus.
Kalbėdama apie projektui pasirinktą įvaizdį, atlikėja prisipažįsta jį patikinti ten dirbančiai komandai.
„Aišku, esu meno žmogus, apie makiažą, plaukus, stilių galvoju ir pati. Pirmiausia idėja kyla iš manęs ir Justino, o tada jau patikime projekto komandai ją įgyvendinti.
Kalbant apie pasirodymą, viską renkamės patys, aš iš mūsų dviejų narių komandos esu tas žmogus, kuris labiau rūpinasi vizualu – muzika, šviesomis, režisūriniais dalykais. Justas tuo tarpu – technika, padeda mūsų šokį įgyvendinti teisingai, kad teisėjai mus įvertintų kuo geriau.
Justinui esu dėkinga už kantrybę, supratingumą. Jis – nuostabus draugas. Man šis projektas – didžiausias Everestas, į kurį teks įkopti. Labai džiaugiuosi, kad nusprendžau įveikti save, išmokti naujų dalykų. Jaučiu, kad po visų išbandymų viduje, paaugsiu kaip žmogus.“
