Šokėja Justina Žemaitytė-Gaučienė ir veterinarijos gydytojas Tadas Gaučas šias šventes pasitiko su tam tikromis išlikusiomis tradicijomis, tiesa, laikydamiesi karantino taisyklių su giminaičiais jie nesimatė. Praėjusieji metai buvo tikrai kupini iššūkių du mažamečius vaikus auginančiai porai. Darbas persikėlė į virtualią erdvę ir kas anksčiau atrodė neįmanoma, tapo įmanoma. Justina sako net nebūtų pagalvojusi, kad šokių varžybos gali vykti „online“. Pasirodo – gali.
Žmonės.lt žinoma šokėja pasakoja, kad jau apsiprato su pasauline situacija ir išmoko prie jos prisitaikyti. Tadas ir Justina beveik visą savo laiką skiria vaikams ir darbui. Retai kada palieka namus. Užsivėrus darželiams, dingus būreliams – mažiesiems Liepai ir Jurgiui reikia ypatingo tėvų dėmesio.
„Pavasario karantinas buvo labai netikėtas, mūsų šeimą apėmė didelė nežinomybė. Reikėjo sukti galvą kaip išgyventi, persiorientuoti į kitokį gyvenimo būdą. Šis tarpsnis jau kiek kitoks, visi nesijaučiame imušti iš vėžių, turime ir įgūdžių, ir minčių kaip dėliotis savo darbus bei veiklas kitomis sąlygomis. Nuo pat pirmųjų šio karantino dienų, kurios man prasidėjo jau spalio pabaigoje, dirbu nuotoliniu būdu. Vedu šokių pamokas ir mankštas“, – pasakoja šokėja.
Justina su vyru kiek įmanoma bando neprarasti optimizmo. „Liepa ir Jurgis dar maži, tad dirbant namuose, juos turi vienas arba kitas iš tėvų užimti. Su vyru pakaitomis derinamės. Sienų negriauname, žinome, kad kažkada grįšime prie mums įprasto ritmo.“
Moteris per ilgus metus užsitarnavo nemažą ratą mokinių, mylinčių šokį. Pasak jos, šokėjai išlieka aktyvūs ir karantino metu, tad darbas tęsiasi.
„Kiekvienas treniruojamės namuose. Kadangi tai jau trunka nemažą laiko tarpą, nusprendžiau surengti savo mokinių varžybėles nuotoliniu būdu. Labai smagiai viskas praėjo. Vaikams, manau, buvo pramoga bei naujovė. Niekada negalvojau, kad įmanoma varžytis nuotoliniu būdu, bet, pasirodo, išbandymai duoda ir naujų idėjų“, – šypsosi J.Žemaitytė-Gaučienė.
Neseniai Kūčias bei Kalėdas sutikusi šeima, anot Justinos, kiek įmanoma laikėsi tradicijų.
„Anksčiau žiemos šventes paskirdavome susitikimams su giminaičiais, susirinkdavo didžiulis būrys žmonių. Ruošdavome Kalėdų stalą, rengdavome staigmenas, dovanodavome vieni kitiems geras emocijas. Šios Kalėdos buvo kitokios nei įprastai – saugojome artimuosius ir šventėme su vyru vei vaikais. Žinoma, Liepa su Jurgiu po eglute rado dovanų, Kūčių vakarą visi pavakarieniavome.“
„Įprastai mes per Kūčias neapsieiname be dvylikos patiekalų. Jie dažniausiai būna tradiciniai ir senoviniai, receptai perduoti iš močiutės mamai, iš mamos – man. Per Kalėdas visada kepame antį. Neįsivaizduojame jų ir be naminių gardumynų – pavyzdžiui, duonos kepimo. Su vaikais labai mėgstame meduolius, kuriais puošiame stalą ir dažniausiai dovanojame draugams.“
