Sociologas demografas – apie „vyrų trūkumą“: Lietuvos moterys ieško ne statistinio vyro, o lygiaverčio partnerio

Moteris / Vida Press nuotr.
Moteris / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
2016-10-19 20:20
AA

„Vyrų yra mažiau nei moterų“, – tokią frazę kaip pasiteisinimą neretai tenka girdėti iš vienišų dailiosios lyties atstovių. Tačiau tiesa ne visai tokia. Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjas, sociologas demografas Daumantas Stumbrys tvirtina, kad Lietuvoje vyrų gimsta netgi daugiau, o tas stipriosios lyties „nepriteklius“ atsiranda dėl... moterų aukštai iškeltos reikalavimų kartelės.

– Tai kaip yra iš tiesų: Lietuvoje vyrų per daug ar visgi per mažai?

– Statistika rodo, kad Lietuvoje vidutiniškai 100 moterų tenka 85 vyrai, tačiau pagal gimstamumo rodiklius matome, kad 100 moteriškosios lyties naujagimių tenka 105 vyriškosios lyties kūdikiai. Taigi, vyrų trūkumo lyg ir neturėtume jausti.
Ši moterims palanki padėtis, kai vyrų yra daugiau ir susirasti antrąją pusę – paprasčiau, trunka maždaug iki 30 m. Ties 30–34 m. riba lyčių santykis susilygina ir... pradeda keistis ne moterų naudai. 35–39 m. grupėje 100 moterų jau tenka 97 vyrai. Toliau – vis mažėja. Pavyzdžiui, vyresnių nei 80 m. grupėje 100 moterų jau tenka tik 30 vyrų.

Daumantas Stumbrys / Asmeninio albumo nuotr.

– Iš užsienio grįžusios lietuvės sako, kad ten susirasti antrąją pusę gerokai lengviau. Ar tai tiesa?

– Palyginus su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje vyrų iš tiesų yra mažai. Panaši kaip mūsų statistika yra Ukrainoje, Latvijoje ir kitose buvusiose sovietinėse valstybėse.
Vakarų Europos šalyse vidutiniškai 100 moterų tenka 95 vyrai. Jei kalbėtume apie 20–50 m. grupę, kai statistiškai tuokiamasi pirmą arba antrą kartą, galėčiau išskirti Skandinavijos valstybes, ypač Švediją ir Islandiją, kur vyrų ir moterų santykis yra vienas su vienu.
Apskritai Europoje 100 moterų tenka 93 vyrai. Įtakos statistikai turi tai, kad Europa – senas žemynas, daug vyresnių žmonių, be to, vyrai gyvena trumpiau.
Jei žiūrėtume į bendrą pasaulio statistiką, skaičiai iš tiesų palankesni dailiajai lyčiai: 100 moterų tenka 102 vyrai. Tiesa, kartais statistika gali ir suklaidinti. Pavyzdžiui, neseniai teko skaityti straipsnį apie Bahreiną, kur 100 moterų tenka, rodos, 286 vyrai. Mano, kaip mokslininko, vertinimu, tai labiau anomalija. Manau, kad šis rodiklis susijęs ne su piliečiais, o su nuolatiniais gyventojais, kurie čia atvyksta dirbti. Reikia turėti omeny, kad šalis turtinga naftos, o kadangi dirbti dažniausiai atvažiuoja vyrai, jie tą statistiką labai iškreipia. Taigi neapsigaukite.

– Kodėl Lietuvoje vyrų ima mažėti būtent to amžiaus, kai Vakarų pasaulyje tik pradedama rimtai galvoti apie santuoką ir šeimą?

– Išskirtinis Lietuvos bruožas – labai didelis vidutinio amžiaus vyrų mirtingumas. Su kuo tai susiję? Pirmiausia minėtini išoriniai veiksniai: alkoholio vartojimas, savižudybės, įvairūs eismo įvykiai, kiti nelaimingi atsitikimai, taip pat širdies ir kraujotakos ligos, kurios irgi siejamos su alkoholio vartojimu, nes jauni žmonės dėl kraujotakos ligų paprastai nemiršta. Panašios tendencijos – kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir t. t. Pagal išorinių mirties priežasčių rodiklius ir alkoholio vartojimą Lietuva, deja, užima aukščiausią vietą Europos Sąjungoje.
Štai kodėl maždaug nuo 30 m. vyrų ima sparčiai mažėti, o artėjant prie 50 m. ar 60 m. ribos tas skirtumas tampa labai akivaizdus. Be to, Lietuvoje vyrų ir moterų gyvenimo trukmė skiriasi net 11 metų (moterys gyvena beveik 80 m., o vyrai – tik 69 m.) ir šis rodiklis yra vienas didžiausių pasaulyje.

– Kas lemia tokius demografinius procesus?

Lietuvės moterys dažniau ryžtasi kurti santuokas su kitataučiais, o tarp vyrų tai tikrai nėra populiaru.

– Priežasčių daug ir jos kompleksinės. Mano manymu, tinkami vyrai pradeda „kristi iš žaidimo“ gerokai anksčiau, nei sulaukia 30 m. Pažvelkime į mokyklą. Ar tai, kad iš jos dažniausiai metami berniukai, reiškia, kad jie negabūs? Tikrai ne. Pirmiausia, mokyklose trūksta vyrų mokytojų, berniukai neturi autoriteto, praranda susidomėjimą. Sutikite, daugelis mokytojų – per penkiasdešimt perkopusios moterys, tinkančios jiems būti močiutėmis. Ir tokių yra didžioji dauguma, berniukai tam natūraliai priešinasi.
Kita tema, apie kurią dažnai nutylima, – kalėjimai. Lietuvoje 95 proc. kalinių yra vyrai; nors statistiškai mes juos matome, tačiau jie paprastai nėra geidžiami jaunikiai.
Kartais spekuliuojama migracijos tema, neva Lietuvoje vyrų ir moterų santykį iškreipė į užsienio šalis ieškoti laimės išvykę lietuviai. Tačiau iš tiesų daugelis išvyko su šeimomis arba vėliau išsivežė savo antrąsias puses. Lietuvės moterys dažniau ryžtasi kurti santuokas su kitataučiais, o tarp vyrų tai tikrai nėra populiaru.

– Kodėl pastaruoju metu vyrų trūkumas tapo akivaizdžia problema? Ar anksčiau to nebuvo?

– Mano manymu, vyrų „trūkumo“ problema atsirado todėl, kad Lietuvoje moterys dabar dairosi ne to statistinio stipriosios lyties atstovo (tokių tikrai yra!), o lygiaverčio partnerio, už kurio galėtų ištekėti, t. y. gyvenančio mieste, panašaus išsilavinimo, dirbančio vadovaujamą darbą arba savo srities profesionalo. Būtent tokių, viską susumavus, nėra daug.

Pradėkime nuo išsilavinimo – čia rasime nemažai atsakymų. Lietuvos moterys yra vienos labiausiai išsilavinusių Europoje pagal baigtą aukštąjį mokslą: šis rodiklis 30–34 m. moterų grupėje siekia netoli 60 proc., o vyrų – tik apie 40 proc. Natūralu, kad moteris ieško panašaus išsimokslinimo, socialinio statuso vyro, tad vadinamoji vyrų trūkumo problema atsiranda jau maždaug nuo 25 m., kai įgyjamas aukštasis išsilavinimas. Taigi, nors šioje amžiaus grupėje statistiškai vyrų dar yra net daugiau nei moterų, skiriasi socialinis statusas ir iškyla problema, kad nėra iš ko rinktis.
Tą patį gali pasakyti net kaimo vietovėse gyvenančios moterys. Jei vertinsime 40–50 m. vyrus, kai kurie jų priklauso savotiškoms probleminėms grupėms, pavyzdžiui, yra bedarbiai ir pan. Vėlgi – vyrų lyg ir yra, bet rinktis iš ko – ne.

Daumantas Stumbrys / Asmeninio albumo nuotr.

– Ne kartą teko girdėti apie dirbtinį valstybės įsikišimą reguliuojant vyrų ir moterų santykį. Ar tai veiksminga?

– To pavyzdys yra Kinija ir jos vieno vaiko politika. Jeigu turi daugiau vaikų, taikomos baudos ir t. t., tačiau tokios politikos rezultatai rodo, kad dirbtinis įsikišimas tikrai neduoda norimos naudos, ir jo jau atsisakoma. Atsirado tokia problema kaip moterų trūkumas. Dėl taikytos politikos ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, berniukas laikomas šeimos tęsėju, paveldėtoju ir dėl to kartais labiau vertinamas, šiandien Kinijoje 106 vyrams tenka tik 100 moterų.
Vyrų ir moterų santykį valstybė gali reguliuoti ir kitais būdais, tarkim, pasitelkdama imigracijos politiką, t. y. sukurdama patrauklesnes sąlygas atvykti dirbti kitų šalių piliečiams. Tačiau paprastai pirmas atvažiuoja dirbti vyras, paskui jis atsiveža savo šeimą, jeigu ją turi. Taigi, esant vyrų trūkumui, tai problemą spręstų tik iš dalies. Ir apskritai klausimas, ar spręstų.

– Ar vertinant tai, kad gimstamumas mažas, o mūsų visuomenė vis labiau sensta, ateityje padėtis tik blogės?

Juokaujant galima pasakyti, kad lietuvaitėms, norinčioms susirasti vyrą Lietuvoje, reikėtų suskubti tai padaryti iki 34 m., kol tiek vienų, tiek kitų bent jau statistiškai yra po lygiai.

– Juokaujant galima pasakyti, kad lietuvaitėms, norinčioms susirasti vyrą Lietuvoje, reikėtų suskubti tai padaryti iki 34 m., kol tiek vienų, tiek kitų bent jau statistiškai yra po lygiai.
Kita vertus, Jungtinių Tautų prognozės nuteikia optimistiškai: tyrimai rodo, kad vidutinės vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas mažės. Vadinasi, vyrai gyvens truputį ilgiau, jų vidutinė gyvenimo trukmė artės prie moterų (Europos Sąjungoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 78,1 m., moterų – 83,6 m.), dėl to lyčių santykis keisis.
Dabar vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrų yra gerokai mažiau nei moterų. Prognozuojama, kad ateityje – 2050 metais – tas skirtumas persikels tik į vyresnio amžiaus grupes, kai antrosios pusės paieškos jau gal nebe tokios aktualios.