Sociofobija: kaip atpažinti simptomus ir sau padėti

Sociofobija / Fotolia nuotr.
Sociofobija / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2015-04-28 11:09
AA

Kartais perdėtas jautrumas, drovumas ir kuklumas viešumoje gali būti tik būdo bruožas, tačiau kartais visa tai veda į neurozę ir sociofobiją. Žmogus bijo ir nenori bendrauti su aplinkiniais, neranda bendros kalbos ir apskritai – jaučiasi siaubingai nejaukiai viešumoje.

Socialinė fobija, arba viešumos baimė, dažniausiai pasireiškia tuo, kad žmogus negali kontroliuoti jaudinančio nerimo, baimės, kurie ne tik sunkina, bet ir padaro kone neįmanomą socialinį bendravimą su aplinkiniais. Tikinama, kad viso to ištakos prasideda dar vaikystėje, o nuo šios ligos kenčia iki 13 proc. žmonių.

Taip pat skaitykite: Specialistai pataria, kaip įveikti stresą ir nerimą

Kai veidas keičia spalvas

Viena didžiausių sociofobų baimių – ką apie juos pagalvos aplinkiniai. Ir netgi ne giminės ar artimi draugai, o visiškai nepažįstami. Pavyzdžiui, tėvų ar draugų nuomonė jums ne tokia svarbi kaip kolegų, su kuriais tik persimetate keliais žodeliais kiekvieną dieną. Ar tikrai taip turėtų būti? Ir net mintis, kad daugumai žmonių visiškai nerūpi aplinkiniai ir jų gyvenimo peripetijos, sociofobų neįtikina baigti nerimauti ir rūpintis savo dvasine harmonija.

Dažniausiai patiriama baimė ar smerkimas tėra įsivaizduojami, o ne realūs. Panikos priepuoliai prasideda tada, kai reikia kažkam paskambinti, susipažinti, su kuo nors pasikalbėti. Sociofobai neįtikėtinai drovisi, atidėlioja darbus, stengiasi nemalonias užduotis perduoti kitiems, kadangi išlįsti iš savo kiauto jiems yra pernelyg sunku.

Taip pat skaitykite: 8 gėdingos kūno bėdos: kaip su jomis kovoti?

Sociofobai neįtikėtinai drovisi, atidėlioja darbus, stengiasi nemalonias užduotis perduoti kitiems, kadangi išlįsti iš savo kiauto jiems yra pernelyg sunku.

Įtampą sukuria ir perdėm išaugusi interneto įtaka, kadangi daugiau sėdima prie kompiuterių nei realiai bendraujama. O kai niekas nemato tavęs lemenančio, raustančio ar bąlančio, kai kiekvieną  savo žodį tu gali įsupti į gražiausius nėrinius, apgalvoti ir apmąstyti, tuomet slėptis už ekrano yra net labai patogu. Šiuolaikiniame pasaulyje taip pat darosi vis sunkiau išlikti anonimišku, visų gyvenimai kaip ant delno. Tačiau ar tai galima vadinti norma, pasakyti sunku.

Sociofobai visas aplinkinių reakcijas ir žodžius pritaiko sau – beje, reikia pastebėti, kad tai tik paties sociofobo bėda. Ką kalbantysis turi galvoje ir ką mes priimame kaip už gryną pinigą, tampa tikra minčių maišalyne. Nepulkite, jeigu esate sociofobas, gąsdintis ir priekaištauti sau, kad esate kitoks, nervintis dėl to, kas, pamanėte, skirta ar pasakyta jums. Dažniausiai tai tik išderina suvokimą apie aplinką, pasaulį ir sukuria dar didesnius baimės spąstus.

Kažkas už nugaros nusijuokė – sociofobas mano, kad kvatoja iš jo, šnabždasi du kolegos – sociofobas įsitikinęs, kad jį apkalba, net komplimentus šie žmonės priims kaip pasityčiojimą ir niekada savęs neįvertins teigiamai. Čia prasideda ir bėdos su saviverte, ir net kyla neurotiškas požiūris į supančią aplinką. Ir visa tai gali būti dėl to, kad žmogus pernelyg veržiasi išvengti bet kokio socialinio kontakto, ypač su nepažįstamais žmonėmis, o tai dažniausiai baigiasi visiška izoliacija nuo pasaulio.

Taip pat skaitykite: Žemos savivertės požymiai ir 30 patarimų, kaip ją padidinti

Beje, tikinama, kad yra realus ryšys tarp sociofobijos ir nutukimo. Valgydami gausiai ir riebiai, tokie žmonės stengiasi išvengti bendravimo, slopina neigiamas emocijas, tad iš esmės sportas  ar dietos netgi nepadeda, nes reikia surasti pirminę priežastį, kodėl taip nutiko.

Sociofobų baimės pasireiškia ir realiomis fizinėmis kančiomis: pagreitėjusiu širdies ritmu, drebuliu, veido raudoniu, raumenų skausmais, prakaitavimu, skrandžio sutrikimais, burnos sausumu, karščio priepuoliais, galvos skausmu.

Tokie jausmai atkeliauja iš vaikystės?

Teigiama, kad tėvams, kurių vaikai drovisi, rausta, kai reikia sakyti eilėraštuką, dainuoti, dalyvauti pasirodymuose darželyje ar mokykloje, jaudintis nebūtina. Dažnai drovumas ir kuklumas išgaruoja kaip dūmas bėgant metams, taip pat gali išaugti į sveiką ir psichikai blogybės nedarantį kuklumą.

Sociofobai visas aplinkinių reakcijas ir žodžius pritaiko sau – beje, reikia pastebėti, kad tai tik paties sociofobo bėda. 

Socialinę fobiją skatina visai kiti dalykai, kuriuos visgi gali išprovokuoti tie patys šeimynykščiai ir jų tarpusavio konfliktai, patirta prievarta, patyčios, pašaipos. Taip pat didelę įtaką vaidina ir tėvų elgesys su mažyliu, kadangi psichologai tikina, kad sociofobiją skatina pernelyg didelis tėvų rūpestis ar atvirkščiai – motinos, tėvo šaltumas, nemeilė atžalai.

Taip pat skaitykite: Jūsų savivertė pagal Zodiako ženklą

Jeigu vaikai negauna pakankamai teigiamų emocijų iš savo gimdytojų, yra nuolatos lyginami su kitais neva geresniais, gražesniais, protingesniais vaikais, tuomet užaugę jie bijos bet kokio pasmerkimo, kritikos arba negalės atsipalaiduoti neišgirdę pagyrimo, komplimento.

Ta pati bėda ir su pernelyg išaukštintais, lepinamais mažyliais, kurie užaugę tikėsis pagyrų, dėmesio iš aplinkinių. Tačiau neretai būna taip, kad jie to nesulaukia, kadangi nėra verti. Dažnai galima išgirsti, kad sociofobija – tai neurozė, kuri atsiranda tada, kai susiduria pernelyg išaukštinos ambicijos ir žema savivertė.

Ką daryti?

Socialinė fobija gydoma įvairiomis priemonėmis, netgi vaistais, taip pat pasitelkiama terapija, dvasinės praktikos. Vaistai iš esmės – vienas klaidžiausių dalykų, kadangi svarbiausia gydyme atrasti prastos savijautos priežastis ir su jomis susidoroti, kad būtų galima ramiai bendrauti su aplinkiniais. O medikamentais šiuo atveju, kaip visi puikiai žinome, gydome rezultatą, bet ne priežastis, kodėl taip nutiko.

Taip pat skaitykite: Moters kūno kalba: kaip suprasti, ar jai patinkate

Dažniausiai specialistai rekomenduoja individualius, grupinius užsiėmimus su psichoterapeutu, kur mokoma, kaip savyje atverti pasitikėjimą. Pavyzdžiui, vien laikysena suteikia nemažai drąsos, kai stovite tiesiai, pakėlę smakrą, o žvilgsnis nukreiptas ne į grindis, ne į šoną, o tiesiai į pašnekovo veidą.

Taip pat patariama atlikti ir „namų darbus“, mokytis kalbėti lėtai, be baimės, iš pradžių priešais veidrodį, vėliau su artimais žmonėmis, dar po kiek laiko tose vietose, kur pajuntate baimę, nemalonius jausmus. Iš esmės tik praktika ir bandymas įveikti savo baimes gali duoti naudos. Iš pradžių skauda, nemalonu, žodžiai stringa gerklėje, tačiau vėliau pasijuntama kur kas geriau.

Išvada viena: jaučiate sociofobijos simptomus? Geriausia juos pripažinti ir kreiptis pagalbos, o ne laukti, kol jie jūsų gyvenimą pavers tikra kančia.