Būtent taip tikina latekso drabužių krikštatėviu ir aistringu advokatu Lietuvoje tapęs Gediminas Rudys, kuris aistrą šiai provokuojančiai medžiagai daugelį metų laikė paslaptyje. Kai prieš kelerius metus išdrįso kardinaliai pakeisti gyvenimą, atvirai prakalbo ir apie lateksą – taip, jis išlaisvina! O tada subūrė tokius pat drąsius bendraminčius ir įkūrė prekės ženklą „Smooth Confess“ (liet. „Švelni išpažintis“).
Gediminai, nevyniosiu į vatą: lateksas – prieštaringų asociacijų kelianti medžiaga, kuri daugeliui ir – ką čia slėpti – net man pačiam pirmiausia siejasi su sekso paslaugų pramone, sadomazochistiniais malonumais už uždarų durų, mažų mažiausiai – su gotų subkultūra, kurioje taip pat daug fetišo ir ekstravagancijos. Padėk sulaužyti stereotipą ir papasakok, kur lateksas gali būti dėvimas ir kokius kasdienius daiktus iš jo galima kurti?
Pastarąjį dešimtmetį lateksas išgyvena tikrą renesansą. Sunku pasakyti, kas davė impulsą tokiam sugrįžimui į madą: ar dainininkė Britney Spears, kuri 2009 metais savo dainos „Oops!.. I Did It Again“ vaizdo klipe vilkėjo raudoną latekso kostiumą, ar vėliau latekso drabužiais viešai ne kartą vilkėjusios įžymybės, tokios kaip burleskos šokėja Dita von Teese, ar jau šių dienų žvaigždės – Lady Gaga, Kim Kardashian arba šiek tiek alternatyvesnė atlikėja St. Vincent. Iš latekso pagaminti sceniniai rūbai jau nieko nebestebina, tačiau, pavyzdžiui, aukštojoje madoje lateksas vis dar naudojamas nedrąsiai, nors tokių atvejų daugėja. Štai mados namai „Givenchy“ 2019 metų pavasario ir vasaros kolekcijoje parodė net kelis gaminius iš latekso ir už tai sulaukė daug palankių vertinimų.
Tikra tiesa, kad lateksas vis dar labai ekstravagantiška medžiaga, bet ji jau nebėra kažkas tokio, ką apsivilkę negalėtume penktadienio vakarą išeiti susitikti su draugais. Latekso suknelės, sijonai ar lengvai krintančios palaidinės gali būti derinamos su kitais drabužiais ir kurti šiek tiek kasdieniškesnį įvaizdį, nekalbant apie tokius gaminius kaip tamprės. Mano manymu, net visą kūną dengiantis latekso kombinezonas, priglundantis tarsi antra oda, jau nėra drabužis, kurį galima vilkėti tik už uždarų durų. Lateksas nebėra kažkokia sensacija – noriu tai įrodyti ir pas mus, Lietuvoje.
Atsiribojus nuo vaizduotę audrinančių asociacijų, kyla paprastas praktinis klausimas: koks jausmas dėvėti lateksą – ypač ant nuogo kūno? Juk jis nepralaidus orui, turbūt limpa, skleidžia garsą judant? Kaip dažnai pats nešioji latekso rūbus ir kaip su jais jautiesi?
Taip, lateksas nepralaidus orui, dažniausiai dėvimas ant nuogo kūno, tad labai sunku to nepatyrusiam žmogui paaiškinti, ką reiškia dėvėti iš latekso pagamintą drabužį. Man regis, geriausias atitikmuo galėtų būti aukštakulniai bateliai – juos avėti moterys nusprendžia tikrai ne dėl patogumo. Tiek aukštakulnius, tiek latekso drabužį mes renkamės, kai norime jaustis ypatingai, spinduliuoti tam tikrą energiją, galbūt netgi įsikūnyti į kokį nors vaidmenį.
Man lateksas yra karnavalas ir jį dėviu tuomet, kai esu nusiteikęs tame karnavale dalyvauti: linksmindamasis su draugais ar dalyvaudamas kokiame nors muzikos festivalyje. Lateksas suteikia labai daug teigiamos energijos, jausmas ypatingas, emocijos tik pačios geriausios, tad pliusai tikrai nusveria dėvėjimo potyrius ir ypatumus, prie kurių galbūt nesame pratę.
Puikiai įsivaizduoju, kaip praeiviai gatvėje pagarbiai duoda kelią jūsų kurtu latekso lietpalčiu apsigaubusiai merginai. Kaip manai, kuo ypatinga ir magiška ši medžiaga?
Lateksas – labai neįprasta, mums dar nematyta medžiaga, o ir atrodo labai futuristiškai. Iškart kyla asociacijų su moksline fantastika, ateities rūbais. Beje, lateksas kuria ir prie jo nepratusiems šiek tiek trikdantį jausmą. Taip yra dėl to, kad lateksas dirgina keletą skirtingų juslių: ir regą, ir klausą, ir lytą. Lateksas hipnotizuoja ir patį jį dėvintį asmenį, ir aplinkinius – žiūri visi. Šie drabužiai skirti drąsiems žmonėms, kurie nori būti dėmesio centre.
Lateksas dažnai klaidingai vadinamas sintetine medžiaga, naftos produktu, o iš tikrųjų jis išgaunamas iš medžio, tiesa? Papasakok, kaip ta medžio derva virsta drabužiais ant mūsų kūno.
Lateksas yra visiškai natūrali, organinė medžiaga. Tiesa, yra daug iš naftos išgaunamų medžiagų, kurios imituoja latekso blizgesį, be to, egzistuoja ir sintetinis lateksas. Tačiau tas tikrasis, originalusis, lateksas yra natūrali guma – kaučiukas. Kaučiukmedžiai auga Pietryčių Azijoje ir Pietų Amerikoje: jų žievę kaip senais laikais įrėžia ir iš medžio pradeda sunktis pieno spalvos skystis – lateksas. Tas skystis apdorojamas, kad būtų sumažintas baltymų kiekis ir galutinis produktas nekeltų alergijos.
Tokie medicinines normas atitinkantys reikalavimai galioja ne tik, pavyzdžiui, medicininėms pirštinėms, kurios taip pat gaminamos iš latekso, bet ir tam lateksui, iš kurio išlieja skirtingo storio lakštus, kuriuos mes vėliau pjaustome ir gaminame drabužius. Šie latekso lakštai gali būti 0,25–1 milimetro storio, o nuo storio priklauso medžiagos kritimas ir tamprumas. Lateksą taip pat galima nudažyti beveik bet kuria spalva. Dirbant reikia labai nemažai išmanyti apie jo ypatingą medžiagiškumą, išmokti daug technologinių dalykų, bet tai labai įdomu.
Ar tiesa, kad kurti iš latekso sugalvojai prieš kelerius metus vairuodamas iš gimtųjų Šiaulių į Vilnių? Kaip atsitiko, kad diplomuotas režisierius apskritai nusprendė kurti drabužius, nors – akivaizdu – labai teatrališkus?
Išties pirmosios mintys gimė kelyje – kelionė ilga, vairavimas naktį reikalauja susikaupimo. Tokiame kelyje nejučia pradedi kurti didelius planus. Lateksas man pažįstamas nuo paauglystės. Visada jaučiau, kad tai yra medžiaga, kuri nepalieka abejingų ir gerai rezonuoja. Taip atrodė ne tik man, bet ir kitiems žmonėms, tačiau iki tol taip niekada ir neradau lateksui natūralios vietos savo gyvenime. Tą naktį kelyje gimė mintis, kad tą vietą reikia rasti.
Supratau, kad lateksas man teikia gyvybinės energijos ir privalau sugalvoti, kaip ją išreikšti. Tuo metu buvau kaip tik pradėjęs visiškai naują gyvenimo etapą. Manau, kiekvienas gali atpažinti jausmą, kai norisi pakeisti viską: namus, partnerį, darbą, gal net išvažiuoti gyventi į kitą šalį. Norėjau pradėti viską iš naujo. Tą ir padariau – išsiskyriau su drauge, išėjau iš darbo, nusipirkau butą, atidariau įmonę ir pradėjau kurti latekso drabužius.
Ką Tau pačiam reiškia ši medžiaga, nes akivaizdu, kad jauti labai ypatingą ryšį su ja?
Visada buvau labai socialus, kompanijos žmogus, kuris nuolat sukasi įvykių centre. Su visais stengdavausi būti atviras ir nuoširdus, bet kažkodėl lateksas buvo mano paslaptis – niekam apie jį nepasakojau, slėpiau ir dėl to jaučiau kažkokį nevisavertiškumo kompleksą. Kai prieš ketverius metus supratau, kad laikas keisti savo gyvenimą ir įžengti į naują etapą, supratau ir tai, kad savo gyvenime nebenoriu jokių paslapčių. Na, ir kas čia tokio, kad man kraujas stingsta gyslose galvojant apie lateksą? Tiesą sakant, niekam iš artimųjų ar draugų tai jokio šoko nesukėlė.
Tai kaip gimė „Smooth Confess“ ir kodėl prekės ženklą pavadinai būtent taip?
„Smooth Confess“ mums yra kanalas ir priemonė kalbėti apie tai, kad nereikia bijoti pažinti savęs. Savęs pažinimas nėra savaiminis procesas. Turime būti drąsūs ir pažvelgti giliau, atsakyti patiems sau, kas esame. Toks veiksmas yra tikrai sakrališkas.
Iš pradžių, kai „Smooth Confess“ tik žengė pirmuosius žingsnius, man atrodė, kad tai bus komercinis prekės ženklas, kuris bus paremtas paprastu principu – sukuri produktą ir jį parduodi. Tai buvo mano ankstesnės darbinės patirties įtaka. Vėliau supratau, kad „Smooth Confess“ virsta savotišku socialiniu projektu. Esu savotiškas gidas, padedu susipažinti su šia medžiaga, jos dėvėjimo subtilybėmis ir kartu galbūt padedu šiek tiek geriau pažinti save.
Taigi „Smooth Confess“ yra ir edukacinis projektas, skirtas latekso gerbėjų ir nuoširdžių laisvų žmonių bendruomenei burti. Turbūt, be gatvės stiliaus, tyrinėjate ir kitas latekso populiarinimo sritis, kurios padėtų padaryti jį matomesnį plačiajai visuomenei: teatrą, popsceną, kino pramonę ir, aišku, mados podiumus?
Taip, žinoma, visos šios sritys yra įdomios ir kiekvienoje jų norėtųsi rasti savo vietą. Jau esame kūrę sceninius kostiumus, taip pat gaminome kombinezonus vienam lietuviškam filmui. Dabar jau esame ganėtinai technologiškai patyrę, kad galėtume sau kelti tokių iššūkių, apie kokius anksčiau nedrįsdavome net pasvajoti. Tačiau šiuo metu turbūt daugiau galvoju apie tai, ką būtų galima nuveikti su žmonėmis, kuriuos pažinau ir kuriuos dar pažinsiu dirbdamas su lateksu, tai yra su savotiška latekso gerbėjų bendruomene.
Kadangi kuriate kolekcijas, kurias rodote mados renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, darau prielaidą, kad tikitės skleisti žinią ir pasaulyje. Visgi įdomu, kokios yra Tavo ambicijos Lietuvoje? Ką nori pasiekti?
Noriu, kad „Smooth Confess“ kalbėtų apie svarbius dalykus ir neapsiribotų drabužių gamyba. Bendraudamas su žmonėmis pastebiu, kad kai kurios man pačiam labai aktualios temos rūpi ir kitiems ir vis atsikartoja mūsų pokalbiuose. Tai ir klimato kaita, ir nusivylimas politikais. Viso pasaulio žiniasklaida kalba apie Gretą Thunberg ir jos inicijuotus penktadieninius streikus, per kuriuos moksleiviai neina į mokyklas – streikuoja, kad priverstų politikus veikti.
Lietuvoje šiomis temomis – tylu, esame pasyvūs stebėtojai. Atrodo, kad klimato kaitos problemos neegzistuoja, vargiai turime kokią nors poziciją – valstybė nesubsidijuoja automobilių elektrifikacijos, automobilių perpardavinėtojai sėkmingai didina naudotų dyzelinių automobilių pardavimo apimtis, trūksta socialinės reklamos apie industriniu būdu užaugintos mėsos žalą. Man labai patinka G. Thunberg pasakymas, kad namas dega ir mes turime pradėti panikuoti. Aš irgi manau, kad namas dega, o mes turime kalbėti apie tai ir veikti – visi skirtingomis priemonėmis.
O kartu su visa „Smooth Confess“ komanda turime bendrą tikslą: priartinti lateksą prie žmogaus, išplėsti šios medžiagos dėvėjimo galimybes.
Turbūt lengviausia tai daryti suteikiant lateksui galimybę atsidurti gatvėje ir šiuolaikinio jaunimo spintose, juk jauni žmonės tampa vis laisvesni?
Manau, kad ateinanti karta savaip interpretuos latekso drabužius. Jauniems žmonėms, kitaip nei dabartinei kartai, svarbiau, kaip jie jaučiasi, o ne kaip atrodo dėvėdami vieną ar kitą drabužį. Manau, daug didesnę svarbą turės tai, kur ir kokiomis sąlygomis drabužiai buvo pagaminti, kas juos gamino, kokioms idėjoms atstovauja prekės ženklas. Taip pat tikiu, kad latekso drabužiai bus ypač tinkami nuomai: žmogus galės juos išbandyti, įsitikinti, kad jam tai patinka, o tik vėliau įsigyti. Tokiu būdu sumažės besaikis vartojimas, kuris kelia rūpesčių.
Nenoriu kišti nosies į Tavo piniginę, bet spėju, kad lateksą Lietuvoje turėtų būti sunku monetizuoti, o investicijų į šį projektą veikiausiai reikia nemažų... Ar „Smooth Confess“ – pagrindinė Tavo veikla?
„Smooth Confess“ turi savo kainą, bet ją kompensuoja tai, kad darau, kas man patinka. Nesistengiu šio projekto monetizuoti, nes naudą gaunu iš paties kūrybinio proceso ir žmonių, kurių sutinku dėl šios veiklos ir kurie, beje, labai skirtingi ir labai įdomūs. Kita mano veikla yra maisto tiekimo paslaugos filmavimo aikštelėse, per vestuves ar kitus renginius. Apskritai man teikia malonumą, kad galiu žmonėms duoti, ko jiems reikia.
Atrodo, kad, būdamas latekso ambasadorius Lietuvoje, esi labai laimingas. Ar toks ir jautiesi? Kas Tau apskritai yra laimė?
Laimė yra ne daugiau turėti, o daugiau suprasti, visų pirma – apie save. Žmogus, kuris nebando suprasti savo jausmų ir kodėl jie kyla, yra palankus aplinkai, kurioje mes gyvename šiandien ir kuri mums siūlo, ko mes turėtume norėti. Taip užsiverčiame dalykais, kurie mums neva turėtų padėti pasijusti laimingiems. Aš jaučiuosi laimingas, nes galiu pats spręsti, ką noriu veikti, galiu kurti kad ir fantastiškiausius planus ir žinoti, kad mane supa žmonės, kurie dega tokiomis pat idėjomis kaip aš.
Savo tradicinį klausimą, susijusį su rubrikos pavadinimu „Suprasti madą“, Tau užduosiu su ypatingu malonumu – kaip žmogui, kuris padeda žmonėms atrasti naujus dalykus, keisti jų nežinojimą į žinojimą, nepalankią nuomonę į palankią. Ką nori, kad mes visi labiau ir geriau suprastume apie madą apskritai ir apie lateksą konkrečiai?
Apranga pasakoja apie tai, kas esame, todėl visada turime gerai pagalvoti, ką mes skelbiame. Iš latekso pagaminti drabužiai siunčia labai stiprią žinutę, todėl kiekvienas yra priverstas pats sau atsakyti, kodėl pasirinko dėvėti tokį drabužį. Man latekso dėvėjimas yra ir tam tikra meditacijos forma. Su juo labiau jaučiuosi savimi, nes atskleidžiu asmenybės pusę, kuri kasdieniame gyvenime ne visada turi progą pasireikšti. Toks naujas vaidmuo leidžia kartu ir pailsėti nuo savęs tokio, koks paprastai esu, suprasti savo dvilypumą. Man apranga nėra tiesiog drabužiai. Kai kurie ypatingi drabužiai suteikia mums galimybę dar kartą permąstyti, kas esame ir ką norime šiame pasaulyje nuveikti.