Skrydžio baimė prieš akis...

Mergina laiko lėktuvo modelį / Shutterstock nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2012-05-13 14:57
Įsibėgėja kelionių sezonas, bet malonias mintis apie poilsį dažai gesina skrydžio baimė. Statistika byloja, kad kas ketvirtas lėktuvo keleivis bijo skristi. Vieni bijo katastrofos, kitus gąsdina lėktuvo konstrukcija, dar kiti nerimauja, kad lėktuve pasidarys bloga ir ištiks širdies smūgis. Tačiau ne visi jie kenčia nuo aerofobijos...

Kas yra aerofobai?

Tikimybė, kad jūsų lėktuvas patirs katastrofą, beveik lygi nuliui: viena katastrofa tenka 5 milijonams skrydžių. Vis dėlto žmogus sukurtas vaikščioti, ir skrydis nėra natūrali jo būsena. Todėl švelni įtampa prieš skrydį yra normalus reiškinys, kurį patiria daugelis, bet vadinti juos visus aerofobais jokiu būdu neteisinga. Tačiau pasaulyje yra 13 proc. žmonių, kurie patiria tikrą paniką net atsidūrę netoli oro uosto. Jie gali atsisakyti pelningo sandėrio, santuokos ir kitų džiaugsmingų įvykių, kad tik nereikėtų lipti į lėktuvą. Aerofobija yra nevaldoma baimės išraiška – būsena kritiniu momentu primena isterijos priepuolį.

Kas ją sukelia?

Aerofobija gali būti atskira fobija arba savotiška kitos žmogų kankinančios fobijos dalis, pavyzdžiui, klaustrofobijos (uždarų erdvių baimės) ar akrofobijos (aukščio baimės). Paprastai ją išprovokuoja suvokimas, kad pats negali kontroliuoti sudėtingo lėktuvo mechanizmo, sėdi įspraustas į skrendančią „dėžę“ ir esi priklausomas nuo piloto. Būtent tokią neramią būseną ir patiria daugelis aerofobų.

Kada žmones apninka skrydžio baimė?

Apie 60 proc. nuo aerofobijos kenčiančių žmonių paprastai pirmą kartą supranta paniškai bijantys skristi per normalų, jokiomis ekstremaliomis situacijomis nesukrėtusį skrydį. Vėliau ta baimė kaskart vis stiprėja. Kitus ši baimė apninka ne be pagrindo – pavyzdžiui, sukrėtė turbulencija, dėl itin prastų oro sąlygų užsitęsė nusileidimas ir pan. Labai dažnai panikos priežastis yra ne smarkus vėjas ar kitoks nemalonumas, o pats žmogus, tiksliau, jo psichika. Nereta aerofobijos priežastis – pernelyg jautrūs ar pašliję nervai. 

Kodėl skristi bijome labiau nei važiuoti automobiliu?

Nors, pagal statistiką, žmonės į automobilių avarijas patenka kur kas dažniau nei į lėktuvų katastrofas, žmogaus pasąmonėje „įrašyta“ informacija, kad keliaujant žemės transportu išsaugoti gyvybę daug didesnės galimybės. Taip yra dėl visai paprastos priežasties: ant žemės jaučiamės daug saugesni, labiau pasitikime savimi. Tai mums įprasta, kasdienė būsena.

Ar skrydžio baimę visi išgyvena vienodai?

Nuo aerofobijos dažniau kenčia vyresni žmonės. Pagyvenusiems daug sunkiau sekasi suvaldyti stresą. Moterys dažniau bijo konkrečių situacijų: katastrofos, kritimo, lėktuvo užgrobimo ir pan. O vyrams paniką labiau kelia pats procesas – skrydis dideliame aukštyje sunkiai suvokiamu aparatu, kurio valdymo negali niekaip paveikti. Kad ir kaip būtų, ir vieniems, ir kitiems skrydis dažnai yra tikras psichologinis išbandymas.

Vienos apklausos duomenimis, 84 proc. respondentų skrydžius mano esant pavojingus, o 33 proc. per juos patiria stiprų diskomfortą arba visai atsisako kelionių lėktuvu.

Kuo paprasta baimė skiriasi nuo aerofobijos?

Baimė – natūralus prigimties dovanotas žmogaus savisaugos mechanizmas. Pavojingose situacijos ji padeda priimti teisingus sprendimus. Švelni baimė prieš skrydį netrukdo žmogui gyventi visavertį gyvenimą ir keliauti. Paprastai kiekvienas, ypač retai keliaujantis šia transporto priemonė, ją pajunta įlipęs lėktuvą. Galima sakyti, tai savotiškai pagarbi baimė, nes laukia tai, kas žmogui prigimties neduota – skrydis. Todėl tai nėra aerofobija – juk žmogus sugeba kontroliuoti savo emocijas.

Aerofobija – tai iracionali, nekontroliuojama skrydžio baimė, savo būsenos kontrolės ir apskritai adekvataus realybės suvokimo praradimas. Žmogus vien sava valia tokių reakcijų kontroliuoti jau nebegali.

Ar nerimą ir įtampą mažina raminamieji vaistai ir alkoholis?

Raminamieji gali šiek tiek padėti, o įsitikinimas, kad alkoholis padeda atsipalaiduoti, yra klaidingas. Tiesa tokia: alkoholis sujaudina žmogaus nervų sistemą, tai tik sustiprina baimę, dažnai iki panikos. Be to, kelių tūkstančių metrų aukštyje sumažėjusios drėgmės sąlygomis alkoholio poveikis gerokai sustiprėja, todėl to nesitikėdami galite padauginti ar net patirti alkoholio sukeltą komą. Maža to, apsvaigus nuo alkoholio, tikimybė priimti adekvačius sprendimus ekstremaliose situacijose išvis lygi nuliui. Todėl, jei tikrai bijote skristi, geriau išlaikyti blaivų protą.  

Aerofobijos simptomai

  • • Nerimas, apninkantis jau kelias dienas prieš skrydį.
  • • Bandymas nuo skrydžio kaip nors išsisukti.
  • • Padažnėjęs kvėpavimas ar oro trūkumas skrydžio metu.
  • • Įsitempę raumenys, prakaituojantys delnai.
  • • Alkoholio, kaip nusiraminimo priemonės, poreikis skrendant.
  • • Nuolat „įjungtas“ budrumas: analizuojami lėktuvo garsai, nerimastingai stebima salone pasirodanti lėktuvo įgula.
  • • Nuolatinė informacijos apie aviakatastrofas, jų statistiką arba vieno ar kito lėktuvo patikimumą paieška.

Kaip įveikti baimę

Norint išsivaduoti iš aerofobijos, išties verta kreiptis profesionalios pagalbos. Gydymo šiuolaikiniais metodais efektyvumas yra 90 proc. O štai paprastą padidėjusią skrydžio baimę žmogus gali sušvelninti ir pats.

  • • Stenkitės keliauti su tuo, kuris skrisdamas jaučia malonumą ar bent yra visiškai ramus. Pokalbiai su atsipalaidavusiu bendrakeleiviu sumažins ir jūsų baimę. Be to, su kompanija visada smagiau, ir ranką didžiausios įtampos akimirką turėsite kam spausti.
  • • Nežiūrėkite pro iliuminatorių. Atsivėręs vaizdas gali įsiūbuoti vaizduotę, ir emocijos taps nevaldomos.
  • • Registracijoje paprašykite vietos lėktuvo priekyje. Paprastai turbulencija stipriau juntama lėktuvo gale. Jei skrydžių baimė labai stipri, nebandykite jos nugalėti ilgais skrydžiais. Rinkitės trumpas ir pagal galimybes dideliais lėktuvais keliones.
  • • Skrydžio metu įsitraukite į kokią nors veiklą: spręskite kryžiažodžius, jeigu yra galimybė, žiūrėkite filmą. Atsipalaiduoti padės rami muzika, prigesinta šviesa salone.
  • • Valgykite. Maistas padidina cukraus kiekį kraujyje, o tai mažina nerimą ir stresą. Ir pats valgymo procesas atitrauks nuo nemalonių minčių.
  • • Vartokite daug skysčių. Vanduo šiek tiek sumažina adrenalino kiekį. Tinka sūdytos pomidorų sultys. Druska sulaiko drėgmę, todėl jaudinantis ir prakaituojant organizmas natūraliai jos reikalauja. Beje, kas trečias lėktuvo keleivis užsisako būtent šių sulčių.
  • • Atsisakykite kavos. Šis gėrimas sujaudina nervų sistemą ir padidina baimę ir nerimą.
  • • Gerai padeda intensyvus kvėpavimas. Kvėpuokite per diafragmą tolygiai, giliai ir ramiai. Dėmesį sutelkite į oro įkvėpimą ir iškvėpimą. Ši technika padeda ne tik lėktuve, bet ir kitais atvejais, kai apima stresas bei nerimas. Jos mokytis galite ne prieš skrydį, kad ir dabar.
  • • Stenkitės užsnūsti. Jei pavyks, skrydis pralėks nepastebimai.
  • • Išbandykite Vakarų šalių psichologų siūlomą įdomų kovos su fobija metodą. Padidinkite savo baimę iki maksimumo, pagalvokite apie pačias blogiausias pasekmes, kokias tik galite įsivaizduoti. Jei tikėsime specialistais, tam tikru momentu organizmas paprasčiausiai pavargsta bijoti ir galiausiai atsipalaiduoja. O būtent to jums ir reikia!

Tai įdomu

  • • Tikimybė patekti į aviakatastrofą yra vos 0,00001 proc., arba 99.9999815 proc., kad išliksite gyva kito skrydžio metu.
  • • JAV Federalinės aviacijos administracijos duomenimis, iki 60 proc. keleivių ignoruoja lėktuvų palydovų instruktažus. Dėl atidumo instruktažo metu ištikus nelaimei gali išsigelbėti iki 50 proc. daugiau keleivių
  • • Didžiausia baimė apima lėktuvui kylant ir leidžiantis, kai keleiviai mato tolstančią ar besiartinančią žemę.
  • • Daug daugiau keleivių miršta nuo širdies smūgio lėktuvuose nei katastrofose. Todėl atsipalaiduokite ir mėgaukitės skrydžiu. Nepamirškite, kad taip irgi galite išgelbėti savo gyvybę.
  • • Nuo skrydžio baimės neapsaugotos ir garsenybės: Cher, Jennifer Aniston, Whoppi Goldberg, Aretha Franklin, Ronald Reagan.

Psichologė Rasa Aukštinaitytė

Naujausi straipsniai