Skaitome knygą: Jurgita Dzikienė ir Izolda Baltutė: „Lūžio keliu“ (I)

Jurgita Dzikienė ir Izolda Baltutė / Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2017-09-12 21:59
Dvi draugės, šios knygos bendraautorės – Jurgita Dzikienė ir Izolda Baltutė. Jas suvienijo pomėgis skaityti įvairaus žanro bei laikmečių knygas, jas analizuoti ir tarpusavyje dalintis savo parašytais tekstais. Visada domėjosi apie kūrybinį rašymą, skaitė specializuotas knygas, straipsnius. Baigus kūrybinio rašymo kursus Vilniuje, netikėtai gimė idėja kartu parašyti romaną. Portale Žmonės.lt dalinamės jų knygos skyriumi.

Planuojanti, kruopšti, atsakinga ir nesileidžianti į artimas bičiulystes Goda gyvena pagal sustyguotą gyvenimo planą, kuriame pirmą vietą užimas darbas, ir nemano, kad gali būti kitaip. Tačiau artimos draugės mirtis ir laiškas ją sukrečia. Priverčia lįsti už komforto zonos ribų ir permąstyti įpročius, kasdienybę, požiūrį.

Grįždama iš Londono, kur ji atsisveikino su mirusia drauge, lėktuve susipažįsta su vyru ir pasiduoda vienos nakties nuotykiui, bandydama laužyti įsisenėjusį savo elgesio modelį. Čia ir prasideda Godos lūžio kelias, o jame – nauji žmonės, nauji jausmai, patirtys, skausmingi išgyvenimai ir praeities šešėliai.

Prologas

Nieko nėra pastovaus. Visiškai nieko. Žmogus, jausmai, namai, pasaulis, žemė, kosmosas… Stebiu kaip dalinasi atomai, kaip gimsta ir sudega žvaigždės, kaip moteris patampa mama ar miršta artimas draugas. Kažkada peržengiau vaikystės namų slenkstį ir bandyk, tu žmogau, dabar į juos grįžti tokius pat. Šnipštas. Viskas yra tik šnipštas, trumpas atokvėpis iki kito pokyčių šuoro ir vėl plynas laukas, ant kurio turi kažką sėti.

Ir nesvarbu kuria kryptimi einu, ar išvis pajudu iš vietos, pokyčiai laužo staigiai arba lėtai, kartais nė nelaukdami, kol užgis lūžio vieta…

– Galiu pavaišinti dar vienu? – sodrus vyriškas balsas išrovė Godą iš minčių gilumos ir ant baro besisukanti stiklinė skambiai atsistojo į vietą.

Net priverstiniai pokyčiai yra reikalingi. Ypač kai jų prašo mylimi žmonės.

Goda mėgo viską užbaigti, net ir minčių lietų galvoje.

Veido raumenys subėgo į pergalingą šypseną, išdidžiai krestelint galvą ir lėtai besisukant į ją užkalbinusį vyrą. Prieš atsakant, būtų neprošal įsitikinti, kad balsas tikrai patrauklaus nepažįstamojo, šiandieninio skrydžio metu atkakliai bandžiusio ją sužavėti. Atsibeldė čia su juo susitikti, o ne naujų pažinčių megzti.

Tas pats.

Pečiai šiek tiek atsipalaidavo. Išsipustęs vyras nelaukdamas atsakymo, užsakė gėrimus ir Goda iš pasitenkinimo pasmailino žvilgsnį. Davė jam tašką už iniciatyvą. Vis dar tylėdama įvertino jį nuo galvos iki kojų. Godą visuomet žavėjo vyrai, kurie veikia savo nuožiūra ir valdo situaciją. Tai taip vyriška šiais feminizmo ir asimiliacijos laikais, kai lyties skirtumai pasimato tik lovoje. Žmogus, kuriame dominuoja Y chromosoma turi būti žvėriškas, nepasotinamas ir mokantis suteikti moteriai malonumą. Savo moteriai. Nuo minčių jai ėmė dilgčioti papilvėje, o veidą plakti raudonis.

– Eime į tavo kambarį? – staigiai pasiūlė, nenorėdama megzti beprasmio pokalbio, o svarbiausia bijodama persigalvoti.

Jurgitos Dzikienės ir Izoldos Baltutės nuotr.
Jurgitos Dzikienės ir Izoldos Baltutės nuotr.

Nepažįstamojo akys sutriko ir spruko nuo jos prie gėrimo. Mikliai dirstelėjo ar barmenas išgirdo drąsų pasiūlymą ir tuomet grįžo atgal prie Godos. Visu kūnu išsidavė, nesitikėjęs, tokio pasiūlymo iš merginos, kuri lėktuve demonstravo abejingumą ar net irzulį jo atžvilgiu. Siųsk velniop visus klausimus, kodėl ji persigalvojo, ir tegul linksmybės prasideda – triumfavo jo povyza. Staigiai linktelėjo sutikdamas, nudrėbė daugiau nei būtina eurų už abiejų gėrimus ir užsakė dar į kambarį. Godai susivokus kas tuoj, tuoj įvyks, oras įkaito akimirksniu. Tai jaudino labiau nei galėjo tikėtis. Viskas aplink tarsi sulėtėjo ir galėjo justi kaip jos kūnas pasiduoda inercijai. Akimirką pasidingojo, kad ji sapnuoja, kad ji tik herojus nerealiame pasaulyje. Nepaleisdama tos minties gundomai nusišypsojo nepažįstamajam ir nusliuogė nuo kėdės. Iškart įsikibo į jai pasiūlytą parankę leisdamasi vedama į būsimą guolį.

Su kiekvienu žingsniu Goda vis labiau įtikėjo savo nutrūktgalviškumu. Blausios dvejonės blėso ir kūnas galiausiai kapituliavo prieš kojas pakertantį jaudulį. Nei gėda, nei kaltė, nei sąžinė šiame koridoriuje neegzistavo. Goda tapo geidulinga moterimi, laisvai ardanti savo gyvenimo status quo ir nusistebėjo kaip paprasta tokia būti. Kad ir vienam vakarui. Vos girdima iš baro atsklindanti melodija, tarsi žvakių šviesa, vakarą darė siurrealistinį.

Ar galėčiau tokia būti visada? Kol kas neblogai sekasi… Gal Doroti visgi buvo teisi dėl kai ko?

Mėgaukis gyvenimu. Elkis impulsyviai. Kartais tiesiog negalvok. - sakiniai žibėjo Godai prieš akis atsiimant bagažą Lietuvos oro uoste. Jie nedavė ramybės ir sėdint šiame viešbučio bare. Jei ne Doroti laiškas, ji niekada nebūtų pasiryžusi tokiai avantiūrai ir atlėkusi pas nepažįstamą vyrą į viešbutį. Kad ir kaip atkakliai jis to siekė.

Greičiausiai, Doroti Spencer ne taip įsivaizdavo Godos impulsyvumą ar pasiryžimą keistis, apie kurį dažnai kalbėdavo. Greičiausiai, stebėdama tokį merginos poelgį iš ten, kur dabar randasi, net piktinasi, burnoja, kad ne tą turėjo omeny, bet Goda niekada nebuvo labai kūrybinga susigalvojant pramogas. Pagriebė, kas jai netikėtai buvo pasiūlyta, ir pasistengs mėgautis be didelių moralinių pagirių. Ir šis poelgis – tik pradžia. Pirma yrančio pagrindo po kojomis ištraukta detalė, kuri pravėrė skylę. Kol kas tik mažą, bet ne ką mažiau reikšmingą ateičiai.

Po geros valandos ir po laukinio sekso, Goda surinko taksi numerį ir pašnibždomis paprašė atvažiuoti prie viešbučio.

Ji juto kaip jos kūnu vis dar sruva prakaito lašai, rankos virpa užtraukiant suknelės užtrauktuką. Širdis atsisakė grįžti į normalų ritmą ir visa tai to vyro dėka. Nepažįstamas, kaip ji ir nujautė, buvo nepasotinamas, bet neliko skolingas. Goda kelis kartus atsiskyrė nuo savo kūno, nes tokio sprogstamo orgazmo, nejautė ilgokai.

Lėtai pirštu braukė per įkaitusias lūpas, kuomet pastebėjo mirkčiojantį telefono ekraną.

Nuostabu. Taksi jau čia.

Skubriai įsispyrė į batelius ir pasuko link apartamentų išėjimo, nuo fotelio prigriebdama savo juodą odinę striukę, numestą čia tik įėjusi. Vyras, kurio vardo nė nepasidomėjo, šiuo metu gaivinosi duše. Goda stengėsi dingti iki jam pasirodant. Ne todėl, kad jai buvo gėda ar nejauku, o būtent dėl tos priežasties, kad šiuo metu nejautė nieko. Absoliučiai nieko. Ir tas “nieko” buvo itin netikėtas, gal netgi sukeliantis priklausomybę. Ji nežinojo, kaip tokioje situacijoje reikėtų elgtis. Suprato tik tiek, kad po vienos nakties nuotykio, moteriai geriau išnykti.

– Jau išeini?

Ji krūptelėjo iš netikėtumo išgirdus vyrišką balsą ir, prigauta sėlinanti lauk, tyliai nusikeikė. Lėtai atsisukusi pažvelgė į jį. Nepažįstamasis stovėjo vonios tarpduryje ant klubų užsimetęs viešbučio rankšluostį ir žaismingai, bet pasipūtėliškai šypsojosi.

– Taksi laukia, – patraukė pečiais atsakydama ir prikando apatinę lūpą, vos tramdydama valiūkišką šypseną.

Žengė kelis žingsnius link durų, kai išgirdo:

– Nejau nebuvo taip gerai, kad pasiliktum dar?

Godą nupurtė šaltas drebulys ir veidas apniuko. Staiga, pačiai sau netikėtai, nesusivaldžiusi prunkštelėjo.

O viskas ėjosi taip gerai…

– O jūs, vyrai, mokat užmušti visą žaismingumą, ką?

Nespėjus jai atsisukti, nepažįstamasis priėjo visai arti ir viena ranka apglėbęs merginą per liemenį, kita bandė lįsti po kelnaitėmis.

– Kiek tau sumokėti, kad liktum? – bučiuodamas pulsuojančią veną kakle žodžiais barstė odą.

Goda iškart įsitempė. Ryžtingai išsivadavo iš vyriško glėbio, sukeldama nepažįstamajam tylų juoką.

– Turėčiau TAU sumokėti, už tai ką išdarinėjai su mano kūnu. Bet nei tu, nei aš taip duonai neužsidirbam. Galim tik padėkoti vienas kitam už suteiktą malonumą ir gražiai išsiskirstyti.

Vyro veidas tįso Godai skubant iš kambario ir stiprokai trinktelint durimis. Ritmingas kulniukų kaukšėjimas mušėsi ilgu koridoriumi link lifto, kiliminei dangai sugeriant jų aidą ir aižant vos girdimą melodiją iš baro.

Goda smego. Atsivėrusi skylė po kojomis, staiga ėmė rodytis be reikalo išmušta. Draugės patarimai virto mirštančiojo kliedesiais ir susigūžusi Goda skaudžiai suvokė kaip sunku keistis, kai realybė vis traukia link savęs…

Daugiau skyrių galite rasti paspaudę čia.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai