„Šaltuoju metų laiku dažniau kreipiamasi dėl lėtinės slogos, lėtinio bronchito ar bronchinės astmos paūmėjimų. Šildymo sezonui prasidėjus, dėl sauso patalpų oro ir drėgmės, pasitinkančios lauke, paūmėja ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (toliau – LOPL)“, – pastebti Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja Milda Seibutienė. Kodėl šių metų laiku nepriekaištinga sveikatos priežiūra – tiesiog būtina?
M.Seibutienė pastebi, jog šaltuoju metų laiku į peršalimus linkusius asmenis užklumpa virusų sezonas. Siaučiant gripui ir dažnėjant peršalimų susirgimams, susergama ir ūminiu kvėpavimo takų uždegimu – ūminiu bronchitu.
Simptomai, pasireiškiantys ūminio bronchito metu: perštėjimas, gerklės skausmas, krūtinės spaudimo pojūtis, dusulys, kosulys, nedidelis karščiavimas ir bendras negalavimas.
Paprastai virusai, bakterijos, sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų infekciją, gali sukelti ir bronchitą. Bronchitas gali būti ir dėl neinfekcinių priežasčių: aplinkos teršalų, rūkymo.
Ūminė ar lėtinė liga?
„Dažniausiai virusinės ligos yra ūminės. O lėtinės ligos – negrįžtami pažeidimai, kurie neišgydomi, bet reikėtų vengti jų paūmėjimo. Virusų sezono metu reikia stebėti lėtinių ligų paūmėjus, jie dažniausiai pasireiškia rudenį ir pavasarį“, – aiškina vidaus ligų gydytoja M.Seibutienė.
Pavyzdžiui, lėtinis bronchitas – lėtai prasidedantis ir nuolat progresuojantis bronchų gleivinės uždegimas. Tai dažniausia iš lėtinių kvėpavimo sistemos ligų, kuria serga apie 20–25 proc. vidutinio amžiaus vyrų (moterų sergamumas trigubai mažesnis).
Virusų sezono metu reikia stebėti lėtinių ligų paūmėjus, jie dažniausiai pasireiškia rudenį ir pavasarį
Dažniausiai lėtinis bronchitas pasireiškia beveik nuolatiniu kosuliu ir skrepliavimu. Tačiau žmonės skundų gali ir neišsakyti, per daugelį metų pripratę prie nuolatinių šios ligos simptomų.
Liga paūmėja susirgus virusine ar bakterine kvėpavimo takų infekcija. Tuomet pablogėja bendra būklė, pasitaiko dusulio priepuolių. Nepašalinus šią ligą sukėlusios priežasties, lėtinis bronchitas progresuoja į LOPL.
LOPL – nuolat progresuojanti kvėpavimo takų ir plaučių liga, uždegimo būdu plintanti į pačius smulkiausius kvėpavimo takus. Vienas iš pirmųjų LOPL klinikinių požymių yra lėtinis kosulys. Iš pradžių jis būna epizodinis, vėliau pradedama kosėti kasdien, dažnai rytą.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga gali atsirasti ar paūmėti po gripo, kitų virusinių infekcijų, plaučių uždegimo. Kosulys, skrepliavimas, fizinio pajėgumo sumažėjimas – ankstyvieji ligos simptomai, kurie negydomi lėtai progresuoja: blogėjant plaučių funkcijai, dusulys tampa nuolatinis, sukelia nerimą, depresiją, riboja fizinį aktyvumą.
Profilaktika – skiepai ir sveikatos patikra
Vidaus ligų gydytojos pastebėjimu, be kvėpavimo takų infekcijų, pereinamųjų sezonų metu dažnai paūmėja opaligė, eroziniai gastritai. Pastebimas ir autoimuninių ligų paūmėjimas – opinis kolitas, Krono liga ir kt.
„Šių metų laiku reikia stengtis vengti peršalimų, stiprinti imuninę sistemą. Rekomenduojama skiepytis nuo gripo, pneumokokinės infekcijos. Specialios virškinamojo trakto susirgimų profilaktikos nėra, todėl reikia laikytis mitybos režimo, sveikos mitybos principų ir reguliariai tikrintis sveikatą“, – atkreipia dėmesį M.Seibutienė.