Įprasta užkandžiavimo kultūrą sieti su greitai paruošiamu maistu ir augančiu suvartojamų kalorijų skaičiumi, tačiau užkandžiai, pasak dietologų, būtina subalansuotos mitybos dalis. Užkandžių rinka išgyvena pakilimą, prekybininkai teigia, kad šie ima keisti įprastus valgymus – pusryčius ar pietus, ir tai dar tampa madinga.
Kavos madą keičia užkandžių mada
Vis tik net ir greiti užkandžiai gali būti sveiki, kokybiški, skanūs ir sotūs. Apie tai pasakoja gydytoja-dietologė Žana Antonova.
„Užkandis turi būti daug mažesnis nei pagrindinis maistas“, – teigia gydytoja-dietologė.
„Žmonės vis labiau linkę užkandžiauti, dažnai net ir patys nepastebi, jog pasisotina nuo užkandžių ir nebejaučia normalaus fiziologinio alkio ir noro valgyti pagrindinį maistą – pusryčius, pietus ir vakarienę. Užkandžiauti būtina, kai yra dideli tarpai tarp valgymų, kadangi užkandis padeda numalšinti alkį ir sulaukti pagrindinio dienos valgymo.
Užkandžiams tiktų suvalgyti riešutų, vaisių, o turintiems didelius energijos poreikius – ir mažą sumuštinuką. Svarbiausia atkreipti dėmesį į produktų sudėtį, kad jie būtų kokybiški, nedidelės energinės vertės“, – pataria gydytoja-dietologė.
Pasak Ž.Antonovos, kartais sotesnis sumuštinis gali keisti ir pietus. „Jei nėra galimybės pavalgyti – tinka ir sumuštiniai. Tokiu atveju reikėtų atidžiai išsirinkti sudedamąsias sumuštinio dalis – nepamiršti pridėti daug daržovių, rinktis natūralią mėsą, sūrį ar žuvį, pilno grūdo duoną, dėti mažiau riebių padažų“, – teigia specialistė.
„Gyventojų poreikis užkandžiams, maistui išsinešti tik didėja. Pastebime, kad formuojasi nauji lietuvių mitybos įpročiai. Tai, žinoma, lemia ne tik spartėjantis gyvenimo tempas, bet ir galimybės keliauti užsienyje, susipažinti su didmiesčių kultūra, ten vyraujančia modernia maisto pasiūla. Vartotojus vilioja nauji skoniai, naujos patirtys, gatvės maisto kultūra.
Pavyzdžiui, kava išsinešti jau tapo neatsiejama Lietuvos miesto gyventojų mitybos dalimi. Tą pačią tendenciją matome ir maisto išsinešti srityje – Vakaruose jaunimas jau neatsiejamas nuo sveikų užkandžių rinkos, o kavą rankoje keičia sumuštinis“, – sako parduotuvių tinklo „Narvesen“ karštų gėrimų ir šviežio maisto produktų grupės vadovė Rūta Chadasevičiūtė.
Anot jos, ši kultūra pamažu integruojasi bei randa savo auditoriją ir Lietuvoje. Tyrimai rodo, jog gyventojai mielai priima produktus, kurių dar nėra kitur, todėl maisto tiekėjai stengiasi atsakyti į šį poreikį ir patenkinti klientus.
„Pastebime, kad lietuviai daugiausiai pratę užkandžiauti pietų metu, ypač nuo 12 iki 14 val. Daugiausiai lankytojų sulaukiame pirmadieniais. Kaip įprasta ir užsienyje, pusryčiams daugelis mėgsta rinktis bandeles su kava, tuo tarpu pietums – karštus sumuštinius, vaisių ar daržovių salotas. Užkandžius renkasi priklausomai nuo to, ar nori lengvai užkąsti, ar pasisotinti“, – pasakoja R.Chadasevičiūtė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sočiausi užkandžiai iki 100 kcal
Spalvoti užkandžiai ir mažesnės porcijos
„Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog lietuviai rinkdamiesi maistą didžiausią dėmesį skiria kainai. Tačiau vis svarbesnė tampa ir kokybės tendencija – žmonės tampa išrankesni, ieško kokybiškesnių, sveikų produktų.
Pastebime teigiamą tendenciją, kad nors greitas, vadinamas gatvės maistas, populiarėja, tačiau jį galime rasti kitokį nei esame įpratę – su natūraliais padažais, daug daržovių, vegetariškus sprendimus, plačia spalvų palete maiste, norimu porcijos dydžiu. Tuomet telieka pasirinkti, ar norime užkąsti, ar pavalgyti. Užkandis turi būti daug mažesnis nei pagrindinis maistas“, – teigia gydytoja-dietologė.
Pavalgius pietus Ž.Antonova rekomenduoja 10–15 min. paskirti pasivaikščiojimui gryname ore. Jei pietūs buvo itin sotūs – dings sunkumo jausmas, taip pat pagerės savijauta ir nuotaika – ypač dabar, kai lauke jau pavasaris.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 būdai sudeginti nuo 100 iki 300 kilokalorijų