Visoms ilgiau gyvenančioms poroms kada nors vis vien iškyla klausimas: „Ką daryti? Aš jo nebenoriu“ arba „Ką daryti? Jis nebegeidžia manęs“.
Toliau įvykiai rutuliojasi taip: tas, kuris nenori, dažniausiai tai slepia. Moteris galvoja: „Vyrui reikia sekso. Jei jo negaus, eis į kairę, ir aš jį prarasiu, o to nenoriu“. Taigi seksas tampa priemone vyrą pririšti ir jį kontroliuoti. O tas, kurio niekas nebenori, kankinasi, svarstydamas, kas gi čia vyksta, ir ima rimtai abejoti savo patrauklumu. Beje, būna ir visiškai atvirkščiai: ji nori, o jis – nebe.
Kai seksologai paklausia moterų, kodėl jos nebetrokšta savo partnerių, su kuriais gyvena jau ne vienerius metus, atsakymai būna panašūs: „Aš negaliu atsipalaiduoti – tik ir laukiu, kad jis greičiau baigtų. Kai ėmiau gilintis, kodėl taip yra, supratau, kad jaučiu nuoskaudą – visko prisikaupė tiek daug, kad negaliu liautis ant jo pykti.“
Taip pat skaitykite: Didžiausių paleistuvių dešimtukas: 35 000 turėtų moterų – dar ne riba
Arba: „Man visada atrodė, kad dievinu seksą. Dažnai pati rodydavau iniciatyvą. Dabar imu abejoti, ar tikrai patiriu malonumą, ar tik stengiuosi pati save tuo įtikinti...“. Kitas variantas: „Negaliu patirti orgazmo, todėl visada jį suvaidinu. Čia juk mano, ne vyro problema, tad nenoriu, kad jis imtų save kaltinti. Nors vaidinti nusibodo – kaskart jaučiuosi tarsi būčiau prievartaujama“.
Perkami nauji nėriniuoti apatiniai, ruošiamos vakarienės prie žvakių, barstomi rožių žiedlapiai – viskas veltui.
Būtent taip svarsto Auka... Ji bijo prisipažinti, kad kažkas ne taip, nes bijo įžeisti savo Tironą. Ji jaučiasi nuo jo priklausoma, todėl nesiryžta atvirumui. Mano, kad tylėti saugiau.
Na, o vyrai? Vyrai nenorą mylėtis išreiškia frazėmis: „Šiandien aš toks pavargęs...“ ir „Jaučiuosi visiškai persidirbęs“. Kai moteriškė prisimena, kad dar prieš pusmetį jis NIEKADA nebuvo pavargęs, net jeigu miegodavo tik pusę nakties, tokie nuolatiniai jos brangiausiojo pareiškimai (dažnai dar palydimi dirbtinio žiovulio ir išsakomi irzliu tonu) ją žemina. Imama kapstytis savyje ir ieškoti trūkumų: gal pastorėjau, gal pasenau, gal tapau neįdomi? Perkami nauji nėriniuoti apatiniai, ruošiamos vakarienės prie žvakių, barstomi rožių žiedlapiai – viskas veltui.
Iš vyro tikimasi nuolatinių meilės įrodymų, o kai jų negaunama, imama abejoti savo moterišku patrauklumu. Vyrui kurį laiką smagu „įrodinėti“, bet kai imama reikalauti ne tik sekso, bet ir visokių keistai suvokiamos romantikos apraiškų, kai kuriems tai nusibosta. Norisi tiesiog užsidaryti ir... ramiai numigti.
Ilgai besitęsiančiuose santykiuose pretenzijos vienas kitam tik auga. Ir kai negaunama besąlygiškos meilės, skaudžiai nusiviliama. Tada kaltiname, priekaištaujame ir laukiame, kol kažkas pasikeis. O kai nesikeičia, nuoskaudos kaupiasi ir kaupiasi. O seksas – irgi santykių dalis, todėl, jei nesusikalbame svetainėje ar virtuvėje, tai nesusikalbėsime ir miegamajame...
Taip pat skaitykite: Ženklai, kada „tai – tik seksas“ perauga į rimtus santykius
Jau būdami suaugę ir bandydami su kažkuo pradėti ilgai ir laimingai gyventi, tikimės tokios meilės, kurią patyrėme vaikystėje iš tėvų – kad mus mylės besąlygiškai, kokie bebūtume, kad mums atleis visas klaidas ir skatins už mažiausius pasiekimus. Bet dažniausiai taip nebūna, nes tai kitokie santykiai.
Tačiau su tuo susitaikyti sunku. Jei aš kaltinu, piktinuosi ir baru – užimu Mamos, o ne žmonos poziciją. Ir partneris ima vaikiškai teisintis, vengti Mamos pykčio kaip Vaikas, kuris staiga prisimena paauglišką elgesio modelį. O jis jį stumia bet kokia kaina priešintis ir kovoti už savo laisvę. Vienas vejasi, kitas bėga. Kai tik atsiranada troškimas priešintis, geismas išnyksta.
Tik pačios laimingiausios poros sugeba išlaikyti ne Tėvo ir Vaiko, o Moters ir Vyro santykius. Tokius, kuriuose abu žmonės jaučiasi laisvi, gerbia vienas kito nuomonę, rūpinasi, padeda, dalinasi žiniomis, drauge sprendžia visas svarbias problemas, tariasi, leidžia laisvalaikį, noriai vienas kitu domisi, pripažįsta asmenybės išskirtinumą, jį gerbia. Tokiuose santykiuose išlieka seksualinis susidomėjimas vienas kitu, spontaniškumas, flirtas, žaismė, šiluma ir meilė.
Taip pat skaitykite: Psichologė atskleidė seksualinės traukos paslaptį ilgalaikiuose santykiuose
Tad susidūrus su intymaus gyvenimo sunkumais, vertėtų pamąstyti apie savo santykius su tuo kitu žmogumi. Kas juose jūsų netenkina, o ką norėtumėte išlaikyti? O galbūt intymaus gyvenimo krizė – tik dalelė didžiulės poros santykių krizės, kurią reikėtų spręsti kreipiantis pagalbos į specialistus?
Bet kokiu atveju, kai tik išdrįstame ieškoti sprendimo, jau pasitraukiame iš Aukos pozicijos. O tai jau šis tas.