Trečiadienį pirmąkart Lietuvoje koncertuosiantys kanadiečių roko grupės „Simple Plan“ nariai nekantrauja atvykti į Vilnių. Anksčiau čia nė vienam jų nėra tekę lankytis, bet apie Lietuvą vyrukai girdėjo. „Jūs labai gerai žaidžiat krepšinį!“ – lietuvius giria „Simple Plan“ gitaristas Sebastienas Lefebvre (34).
Vienintelį savo pasirodymą Lietuvoje kanadiečių roko grupė „Simple Plan“ surengs birželio 1-ąją, „Forum Palace“ koncertų salėje.
Vilniečiai savo akimis išvys visus penkis „Simple Plan“ rokerius, kurie pirmuosius akordus drauge groti ėmė dar būdami moksleiviai.
„Simple Plan“ subūrę Pierre'as Bouvier (vokalas), Jeffas Stinco (gitara), Sebastienas Lefebvre (gitara), Davidas Desrosiers (boso gitara) ir Chuckas Comeau (mušamieji) išgarsėjo dar 1999-aisiais, taigi pasauline šlove jie mėgaujasi jau beveik 20 metų.
Tačiau nosių jie neriečia. Reta pasaulinė garsenybė būna pasiryžusi kviesti gerbėjus susitikti prieš koncertą, vėliau drauge pašėlti po jo. O „Simple Plan“ žada. Pasilinksminti su vilniečiais rokeriai nekantrauja – juk anksčiau susitikti neteko.
Interviu portalui Žmonės.lt „Simple Plan“ gitaristas Sebastienas Lefebvre papasakojo apie savo lūkesčius Lietuvoje ir santykius su gerbėjais.
– Jau kitą savaitę atvykstate į Lietuvą. Ar anksčiau jums teko girdėti apie šią šalį? Ką apie Lietuvą žinote?
– Pagrindinis dalykas, kurį žinau apie Lietuvą, yra tai, kad jūs labai gerai žaidžiate krepšinį. Turite daug gerų žaidėjų, o vienas jų žaidžia Kanadoje.
Tiesą sakant, daugiau mažai ką žinau, tačiau labai nekantrauju, kada atvažiuosime į Vilnių. Juk čia niekad nesame buvę, nesame matę savo gerbėjų. Ir niekada negalėjau įsivaizduoti, kad koncertuosime Lietuvoje. Laukdamas tikrai nekantrauju. Dar viena vieta, kurios anksčiau niekada nemačiau.
– Tas krepšininkas, kurį minėjote, yra Jonas Valančiūnas. Jis žaidžia Toronto „Raptors“ komandoje.
– Taip! Man rodos, jis toje komandoje pats geriausias. Nors būsiu atviras: krepšinis nėra mano sportas. Kanadoje populiaresnis ledo ritulys. Torontas turi tik vieną krepšinio komanda...
– Vilniuje, o ir Lietuvoje, viešėsite pirmąkart. Ar turite čia kokių planų apart koncerto? Gal yra kažkas, ką norite pamatyti, aplankyti?
– Labai tikiuosi, kad rasime laiko bent šiek tiek pasivaikščioti po miestą. Atvykstame koncerto išvakarėse, taigi stengsiuos atsikelti kuo anksčiau ir rasti bent kažkiek laisvo laiko.
Suplanavome susitikimus su gerbėjais. Susitiksime ir prieš, ir po koncerto. Norime jiems skirti kuo daugiau savo laiko, nes mums tai labai svarbu.
– Ar visada gerbėjams skiriate tiek dėmesio?
– Tikrai taip. Jei esate mūsų fanų klubo narys, tada galite ateiti į repeticiją prieš koncertą ir pamatyti ją savo akimis, taip pat pabendrauti su mumis po repeticijos. O po koncerto ištikimiausius gerbėjus kviečiame į vakarėlį, kurį surengiame čia pat. Tada fotografuojamės asmenukėms, kalbamės, valgom picą. Mes visada norime artimo bendravimo su gerbėjais, norime palaikyti glaudų ryšį.
– Tačiau šitiek daug garsenybių to bendravimo su gerbėjais vengia – pavargsta nuo dėmesio, kartais net persekiojimo... Jums tas populiarumas nenusibosta?
– Manau, mes suprantame, kad gerbėjai yra ta priežastis, dėl kurios esame ten, kur esame. Juk jei Lietuvoje neturėtume gerbėjų, čia nekoncertuotume. Bendrauti, susitikti su gerbėjais mums – būdas jiems atsidėkoti už dėmesį. Jei tik žinome, kad gerbėjai to nori, tada iš visų jėgų stengiamės rasti jiems laiko. Nesame iš tų, kurie nusisamdo daug apsauginių ir kartu su jais bėga nuo gerbėjų. Mes jiems dėkingi. Dėl to nebėgame, o mėgaujamės.
– Daug keliaujate. Ar tie gerbėjai skirtingose šalyse skiriasi?
– Kiekvienoje šalyje gerbėjai išties šiek tiek skirtingi. Tarkime, Brazilijoje, Meksikoje, Italijoje žmonės yra visiškai pakvaišę, labai energingi. Jie viso koncerto metu šėlioja, dainuoja kartu, linksminasi.
O, pavyzdžiui, Norvegijoje, kur neseniai lankėmės, žmonės pasirodė daug kuklesni. Jie mėgavosi mūsų šou, atrodė, kad gerai leidžia laiką, tačiau buvo kur kas ramesni. Tarp dainų jie mieliau ne patys dainavo, o klausėsi, ką kalbame. Taip pat ir Japonijoje – mums atliekant kūrinį žmonės linksminasi, o tarp dainų nurimsta ir mandagiai laukia, ką pasakysime.
– Šitiek metų stovėdami scenoje tikrai spėjote susitikti kokį vieną kitą pakvaišusį „Simple Plan“ gerbėją. Kurią situaciją pavadintumėte kurioziškiausia?
– Turbūt kai susitikome mūsų veidus ant krūtinės išsitatuiravusią merginą. Tokių gerbėjų, kurie tatuiruojasi ką nors sietino su mumis, yra tikrai ne vienas. Dažniausiai jie tatuiruojasi mūsų dainų žodžius, kurie jiems turi kažkokią reikšmę, prasmę. Tai labai gražu. Tačiau ta mergina... Buvau priblokštas.
– Patiko?
– Dar ir kaip! Norėčiau, kad visi gerbėjai tatuiruotųsi mano veidą kur nors ant savo kūno. Tai paverstų jų gyvenimus dar gražesniais.
– „Simple Plan“ gyvuoja jau beveik 20 metų. Kaip jums pavyko iki šiol neišsilakstyti kas sau?
– Aš nežinau. Tikrai neįsivaizduoju. Gal nes vaikinai grupėje tikrai šaunūs? Mes puikiai sutariame, mylime tai, ką darome. Esame draugai. Kartu leidžiam laisvalaikį. Gal neišsiskirstome, nes grupė mums svarbiau už viską? Grupė tikrai svarbiau už visus asmeninius dalykus. Taip pat tikiuosi, kad rašome geras dainas. Norėčiau tikėti. Dar, vėlgi, gerbėjai. Jie labai ištikimi, jie mums rūpi. Jei nuo jų bėgiotume, turbūt šiandien galėtų būti kitaip.
– Kalbant apie tas geras dainas... Iš kur semiatės įkvėpimo? Vėlgi, kuriate daug metų.
– Kartais kurti tikrai yra iššūkis. Yra buvę, kada susėdome ir svarstėme: gerai, reikia naujo albumo. Apie ką jis bus? Tačiau kalbėti visada yra apie ką. Žinoma, labiausiai norisi kalbėti apie jautrius dalykus. Ir net kai viskas aplink yra labai gerai, vis tiek atsiranda momentų, kurie įkvėpia kurti, tarkime, apie nevykusius santykius ar dužusias širdis. Įkvepia tai, kas nutinka patiems, arba mus supantiems.
– O patys ko klausotės?
– Visų, kas gerai groja. Klausomės regio, kantri stiliaus muzikos, pop-punk, visko, ką groja radijas, ką groja filmuose. Klausomės to, kas įkvėpia. Esam atviri viskam.
– Įprasta manyti, kad rokeriai yra blogiukai. „Simple Plan“ stereotipą laužo: esate įkūrę fondą, skirtą paremti nuo skurdo, narkotikų kenčiantiems paaugliams. Kaip kilo ši mintis?
– Ko gero, ta idėja irgi gimė gerbėjų dėka. Po kiekvieno koncerto susitinkame su gerbėjais, klausomės jų istorijų, girdime, kaip mūsų muzika padėjo jiems išspręsti problemas, pavyzdžiui, atkurti ryšį su tėvais... Jie susitapatina su mūsų dainomis, su mumis.
Mums tai pasirodė ypatinga, todėl norėjome žengti toliau. Taip ir įkūrėme fondą. Daugiau nei dešimt metų renkame lėšas labdarai, rengiame specialius renginius, kai kviečiame aukoti.
Tuos pačius gerbėjus irgi įtraukėme – pirkdami bilietą į mūsų koncertą jie vieną dolerį ar eurą kaskart skiria fondui. Rodos, šįmet fonde sukaupsime per du milijonus dolerių. Norime padaryti kažką gero savo bendruomenei.
– O kodėl nusprendėte įtraukti ir gerbėjus?
– Jie patys norėjo. Ir tai nuostabu. Įkvėpia matyti, kaip jauni žmonės nori prisidėti. Be to, yra ir vyresnių gerbėjų, kurie savarankiškai organizuoja renginius, renka lėšas, o vėliau jas perduoda mūsų fondui. Mes po truputį bandome pakeisti pasaulį, ir daug žmonių mums pritaria. Taip daug lengviau ir smagiau.
– Kada nors bandėte suskaičiuoti, kiek paauglių padėjote?
– Oi, tikrai ne. Būtų neįmanoma suskaičiuoti. Tačiau išgirsti kiekvieną istoriją apie tai, kaip padėjome, labai jautru ir malonu.
– Taigi jau kitą savaitę koncertuosite Vilniuje. Ko galime tikėtis?
– Tikrai gerai, linksmai praleisime laiką. Žinote, „Simple Plan“ išleido jau penkis albumus, taigi tikrai daug pagrosime. Prisiminsime kiekvieną albumą, taip pat pagrosime ir naujas dainas. Norime, kad visi pajaustų vienybę, dainuotų kartu, šokinėtų ir gerai leistų laiką. Tikiuosi, kad jūs, lietuviai, nesate drovūs, ir esate pasiruošę pašėlti su „Simple Plan“.
