„Už visa, ką turiu ir esu sukūrusi, labiausiai esu dėkinga sau ir savo tėvams, išmokiusiems siekti tikslų. Šiuo metu daugelis pasaulio verslų susiduria su milžiniškais iššūkiais, tad svarbu mokėti prisitaikyti prie pokyčių“, – sako prekės ženklo „Nunu“ įkūrėja Simona Nainė (31).
Trumpa dosjė
GIMTASIS MIESTAS. Marijampolė.
MĖGSTAMIAUSIAS METŲ LAIKAS. Vasara.
PASAULIO VIRTUVĖ. Argentinos.
RYTO RITUALAS. Kavos gėrimas.
LITERATŪRA. Pati įvairiausia – nuo psichologinių saviugdos knygų iki romanų.
LABIAUSIAI VILIOJANTI PASAULIO VIETA. Azija.
BŪTINIAUSIAS DAIKTAS RANKINĖJE. Telefonas.
IŠSKIRTINIS FILMAS. „Mano vardas Kanas“ (My name is Khan), „Užrašų knygelė“ (Notebook).
LABIAUSIAI VERTINAMA ŽMOGAUS BŪDO SAVYBĖ. Buvimas savimi.
KUR GERIAUSIAI PAILSITE. Namuose, kuriuose galiu pabūti viena.
NEMĖGSTAMIAUSIAS BUITIES DARBAS. Drabužių lankstymas.
MOTERIŠKA SILPNYBĖ. Apsipirkinėjimas.
TALISMANAS. Raudonas siūlas ant riešo ir senelio nuotrauka.
ERZINANTI ŽMOGAUS SAVYBĖ. Dviveidiškumas.
POSAKIS. „Amazing“ (iš angl. nuostabu, nepaprasta) ir „Šaunuolytė“.
12 klausimų Simonai
1. Kokiomis nuotaikomis gyvenate šiandien ir kaip manote, kuo mums gali būti naudingas šis laikotarpis, ko galime iš jo pasimokyti?
Šiuo metu nuotaikos stabilios. Net ir karantino sąlygomis mano darbai nesustojo: „Nunu“ vykdo elektroninę prekybą ir tuo džiaugiuosi. Mano darbuotojai dirbo iš namų ir tik aš viena keliavau į biurą pakuoti siuntinių. Daugelis verslų susidūrė su milžiniškais iššūkiais ir, be abejonės, patyrė didžiulių nuostolių. Man dėl to labai gaila ir apmaudu, bet situacija yra tokia, kokia yra. Džiaugiuosi, kad esu toks žmogus, kuris gali prisitaikyti prie įvairių ir besikeičiančių gyvenimo sąlygų.
2. Kas gyvenime jums labiausiai padeda įveikti baimes, įtampą, kaip nustumiate į šalį slogias mintis?
Visada stengiuosi sau užduoti svarbius klausimus ir nemeluodama pati sau į juos atsakyti. Jei mane kažkas neramina, pirmiausia bandau pati sąžiningai su savimi pasikalbėti. Tai padarius viskas tampa daug paprasčiau.
3. Kokia gyvenimo situacija jums buvo sunkiausia, privertusi įveikti save, po kurios tapote stipresnė, kažko išmokote?
Tikriausiai persidirbimas. Vienu laikotarpiu buvau tiesiog per daug savęs išdalijusi kitiems ir atėjo toks metas, kai teko save surinkti – kaip kokią dėlionę. Anksčiau labai save engdavau ir sau priekaištaudavau, kad per ilgai miegu, per mažai dirbu, kad žmonėms kartais pasakau „ne“ ir panašiai. Išties per daug iš savęs reikalavau, bet atradusi veiksmingas kvėpavimo technikas supratau, koks geras gali būti gyvenimas ir vidinis jausmas tuomet, kai pradedi mokytis gyventi balanso būsenos.
4. Kas jums gyvenime yra didžiausia laisvė, kada jaučiatės laisva?
Aš ir gyvenu laisvai (šypsosi). Tikrai nelipu per save. Nepaminu savo įsitikinimų ar vertybių. Didžiausia laisvė ir yra gyventi taip, kaip pats žmogus nori. Tiesa, esu turėjusi veiklų, kurios nebuvo pačios mėgstamiausios, bet visada sakau: jeigu kažkas nepatinka ar netinka, keisk tai. Kai dirbau samdoma darbuotoja, pajutau, kad darbas – ne man, kad galiu pasiekti daugiau. Tada ir ryžausi pokyčiams. Ko gero, blogiausia, kai žmonės dirba nemėgstamą darbą, tačiau pokyčių daryti taip ir neišdrįsta. Bet suprantu, kad situacijų gali būti pačių įvairiausių ir ne visada taip paprasta keisti veiklą.
5. Kaip manote, ar lietuviai tampa vieningesni, bendruomeniškesni, ar dažniau vienas kitam ištiesia pagalbos ranką, nesitikėdami nieko gauti atgal?
Tikrai taip ir tai akivaizdu. Labai džiaugiuosi, kad mūsų tauta gali būti vieninga sunkiomis akimirkomis, gebame padėti vieni kitiems, būti atlaidesni ir supratingesni. Žinoma, yra pačių įvairiausių žmonių. Socialiniuose tinkluose labai aiškiai matyti, kad kai kurie drabstosi purvais, skleidžia pyktį, šaiposi iš esamos situacijos.
Džiaugiuosi, kad su visais iššūkiais kol kas galiu susitvarkyti pati, o kai reikia, namuose pagalbos sulaukiu iš vyro, darbe – iš bendradarbių. Jei reikia rimtai išsikalbėti, skambinu sesei. Žinau, kad būsiu išklausyta. Manau, kad pagalbos visada galime sulaukti, tik reikia mokėti ją priimti ir vertinti.
Bet mes turime vieną savo taisyklę – visada stengiamės išsikalbėti apie tai, kas nepatinka, ir problemas spręsti abu.
6. Esate dirbusi ne viename televizijos projekte. Kuris iš jų buvo artimiausias širdžiai? Gal turite svajonių, susijusių su televizija, norėtumėte joje dar kažką prasmingo sukurti?
Dalyvavau daugybėje projektų ir visi jie buvo nepakartojami. Labiausiai patiko dainuoti projekte „Du balsai – viena širdis“ su krikštasūniu Kipru. Taip pat šilčiausius prisiminimus saugau iš šokių projekto. O didžiausias iššūkis dirbant televizijoje buvo jaudulys. Nesvarbu, ar dalyvauji projekte, ar vedi laidą, jaudulys nuolat šalia. Tačiau jis savotiškai žavus, o jį suvaldyti – tikras menas (šypsosi). Žinau, kad televizijoje tikrai galėčiau dirbti, juk ir esu dirbusi, tačiau kaip bus ateityje, nežinau. Šiuo metu visą savo laiką skiriu savo prekiniam ženklui „Nunu“.
7. Viename interviu sakėte, kad prieš kameras visada norite būti kiek įmanoma tikresnė, nes žmonės tai jaučia, tik ar visada paprasta gyvenime išlikti savimi, neapgaudinėti nei savęs, nei kitų?
Tiesiog nereikia norėti visiems įtikti, nes tai vis tiek nepavyks. Yra žmonių, kuriems tu labai patinki, bet taip pat yra ir tokių, kurie negali į tave žiūrėti. Svarbu suprasti, kad tai yra labai normalu, ir taps lengviau. Aš niekam nenoriu įtikti ar patikti. Žmonės patys atsirenka, kas jiems patinka. Dirbtinai elgtis ir kažkaip stengtis žmones pritraukti – ne mano kelias. Tiesiog pavargčiau taip gyventi.
8. Kuria savo veikla, nuveiktais darbais, įgyvendintais projektais džiaugiatės ir didžiuojatės labiausiai?
Tikrai galiu save pagirti už tai, kad be kitų pagalbos esu sukūrusi prekės ženklą ir sėkminga veikla džiaugiuosi jau šeštus metus. Žinoma, be klientų nebūtų ir projekto. Bet sukūriau ir puoselėju jį viena. Viską darau taip, kaip pavyksta ir kaip geriausiai moku. Kartais sekasi geriau, kartais blogiau, bet sukuosi, kaip gebu, ir niekam neturiu už tai lankstytis.
9. Kaip su vyru Jonu jums pavyksta būti geriausiais draugais ir ko reikia, kad du žmonės įvairius santykių etapus pereitų kiek įmanoma lengviau, ką daryti, kad ginčai nevirstų ilgalaikiais pykčiais? (Simona ir Jonas draugauti pradėjo 2006 metais. „Radistas“ ir tuometinė grupės „Pinup girls“ narė susituokė 2013 metais Žasliuose – red.)
Tobulų šeimų nebūna, tad mes irgi nesame išimtis. Ir pasipykstame, ir nekalbadienių būna – kaip ir kitose normaliose šeimose. Bet mes turime vieną savo taisyklę – visada stengiamės išsikalbėti apie tai, kas nepatinka, ir problemas spręsti abu.
10. Kuris iš judviejų namuose dažniau sukiojasi virtuvėje ir kokiais patiekalais labiausiai mėgstate pasilepinti?
Mes abu mėgstame pasisukioti virtuvėje. Tik Jonas visada gamina steikus arba sriubas, o aš galiu ir įvairesnių patiekalų pagaminti (šypsosi). Mūsų meniu tikrai neįmantrus. Valgome paprastą maistą, neturime kažkokių stebuklingų receptų.
11. Kokie grožio ritualai patys maloniausi? Kokioms grožio procedūroms atsispiriate sunkiausiai?
Visos procedūros, susijusios su veido priežiūra, man yra didžiausias malonumas (šypsosi). Masažai, kosmetologinės procedūros – viskas yra gerai. Esu už grožio procedūras, tik labai norisi, kad moterys nepamestų saiko jas darydamos. Pastebėjau, kad kai vidinė būsena gera, tuomet žmogus spinduliuoja grožiu. Svarbiausia – ne makiažas, šukuosena ar drabužiai, o spindinčios akys. Dar labai tikiu, kad žmogus spinduliuoja tam tikrą energiją, kurią jaučia ir aplinkiniai.
12. Kaip manote, ar mes patys esame savo likimo kalviai, ar daug kas nuo mūsų nepriklauso? Ir kam labiausiai esate dėkinga už tai, ką šiandien turite, kokia esate?
Visa, ką turiu aš ir mano šeima, esame susikūrę patys. Mums niekas nepadėjo finansiškai. Negalime pasigirti ir superturtingais tėvais ar giminaičiais, todėl visada visko siekėme savo jėgomis. Niekam nesame skolingi už tai, kaip gyvename. Mūsų su vyru tėvų teisingas auklėjimas ir tam tikrų vertybių įdiegimas suteikė mums puikią galimybę užaugti žmonėmis, kurie turi tikslų ir ryžtingai jų siekia.
