Simona Nainė: „Džiaugiuosi, kad moku gyventi ir su pinigais, ir be jų“

Simona Nainė/Pauliaus Peleckio nuotr.
Autorius: L. Samulė
Publikuota: 2019-05-01 14:09
Drabužių ir aksesuarų prekių ženklo „Nunu“ įkūrėja Simona Nainė atvirauja, kad gyvūnai kartais pranašesni už žmones, nes būna geriausi draugai net tada, kai gyvenimas nėra rožėmis klotas. „Laimė, man gyvenime pasisekė – turiu pačių nuostabiausių draugų ir tarp žmonių“, – sako pašnekovė.

Kodėl būtent šunys jums yra mieliausi gyvūnai?

Vaikystėje niekada neturėjau augintinio, nes mano mama buvo kategoriškai prieš bet kokį augintinį namuose, todėl visada svajojau apie tai, kad turėsiu vieną, o gal ir daugiau naminių gyvūnų. Mano didžiausią meilę ir rūpestį visada pavogdavo šunys. Tad dabar tai, kad auginame tris Maltos bišonų veislės šunelius, man yra lyg vaikystės svajonių išsipildymas. Tiesa, dauguma galvoja, jog aš buvau iniciatorė namuose turėti šuniukų armiją, bet iš tiesų mano vyras buvo tas, kuris ir pasirūpino tuo, kad augintume ne vieną, o tris šunis.

Simona Nainė / Organizatorių nuotr.
Simona Nainė / Organizatorių nuotr.

Ar jūsų šuniukai dresuoti, moka triukų?

Kartais juokiuosi, kad mūsų šunys visiškai nieko nemoka. Iš esmės, tai taip. Jie nemoka komandų, bet yra labai protingi ir gudrūs. Supranta, kada pasielgia netinkamai ir užsitraukia šeimininkų rūstybę. Rodos, jaučia, kada mes esame geros nuotaikos ir kada geriau net nesiartinti. Nuo pat pradžių, kai dar tik buvome nusprendę įsigyti gyvūną, su Jonu žinojome, kad perkame draugą ir šeimos narį, kad nevesime jo į parodas, neauginsime ilgų iki žemės plaukų, tačiau gyvūną dresuosime taip, kad jis žinotų ir suprastų mūsų namų taisykles. Ir mums pavyko. Jie supranta mūsų komandas ir mūsų namų taisykles.

Kokių tradicijų laikotės šeimoje?

Kiekviena šeima turi savas tradicijas. Jei klausiate apie kasmetines šventes, tai tikriausiai laikomės visų tradicijų. Jei klausiate apie mūsų su Jonu šeimos tradicijas, tai galiu pajuokauti, kad mūsų tradicija – kiekvieną sekmadienį nueiti į kiną. Mano vyras yra visiškas kinomanas: žino kiekvieną filmą, jame vaidinančius aktorius, kiek ir kokių apdovanojimų tie aktoriai yra laimėję ir koks yra filmo įvertinimas „IMDb“ duomenų bazėje. O jeigu rimtai, tai mes turime daug tradicijų. Ir nereikia čia ieškoti kažkokių stebuklų, tai – tiesiog paprasti kasdieniai dalykai: einame kartu sportuoti, kartu skaitome knygas, gaminame maistą ir t. t.

Simona Nainė / Asmeninio archyvo nuotr.
Simona Nainė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ar švenčiate gimtadienius? Papasakokite apie tą, kuris įsiminė labiausiai.

Nesu mėgėja švęsti gimtadienių, bet turiu fantastiškų draugų, kurie nepraleidžia progos man suorganizuoti šventę. Nežinau, kodėl man taip pasisekė gyvenime, kad turiu tokių nuostabių draugų ir pažįstamų, kurie praktiškai kone kasmet mane nustebina. Įsimintiniausi buvo trys mano gimtadieniai. Pirmasis – 17-as gimtadienis, kai draugai suorganizavo šventę vienos geriausių mano draugių namuose. Antrasis – kai mane apgavo, kad bus koncertas, bet ten buvo suorganizuota didžiulė gimtadienio šventė pajūryje. Ir trečiasis – mano 30-metis.

Kokie drabužiai, stilius jums artimiausi? Kokių drabužių turite daugiausia?

Dabar labai juokiuosi, kad esu „treninginė“, nes man patinka viskas, kas nevaržo judesių, ir mano pats mylimiausias kostiumas – laisvalaikio kostiumas. Avalynė – sportiniai bateliai. Galbūt mano nuolatinis skubėjimas ir darbų gausa per dieną diktuoja aprangą, nes, jei noriu visur suspėti ir viską nuveikti laiku, neįsivaizduoju, kaip viską galėčiau padaryti, pavyzdžiui, avėdama aukštakulnius.

Į visokius renginius vis dažniau noriu eiti avėdama aukštakulnius ir pasipuošusi. Man labai patinka neperdėta išvaizda. Esu už minimalią klasiką. Daugiausia turiu laisvalaikio drabužių. O jei klausiate apie aksesuarus, tai būtų laikrodžiai. Laikrodžiai – viena didžiausių mano silpnybių.

Kaip bėga jūsų laisvalaikis?

Paskutiniu metu net nespėju pastebėti, kaip greitai prabėga diena, o ką jau kalbėti apie savaites. Tenka padirbėti ir savaitgaliais, bet tuo džiaugiuosi. Esu labai laiminga, kad galiu užsiimti tokia veikla, kuri man beprotiškai patinka, – tada darbas tampa nebe darbu. Žinoma, kai prieini tą stotelę, kai supranti, kad nematai nieko kito, tik darbą, pasakai sau labai aiškų „stop“ ir susidėlioji viską į lentynas. Tada ir tas laisvalaikis įgauna šiek tiek kitokią prasmę. Man labai patinka knygos, filmai. Dievinu, kai mūsų namuose susirenka draugai ar sesės šeima, tėvai ir kai galime visi kartu ruošti vakarienę, sėdėti prie bendro stalo, bendrauti, kalbėtis apie viską. Dar man labai patinka tvarkyti namus. Tai – lyg savotiška terapija.

Simona Nainė ir Jonas Nainys / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Simona Nainė ir Jonas Nainys / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Kodėl nutraukėte muzikinę karjerą? O gal tik darote pertrauką?

Niekada negali žinoti, ar tai tik laikina pertrauka, ar visiška pabaiga. Kad ir kaip būtų, tikrai esu scenos žmogus. Augau scenoje, todėl nėra paprasta taip tiesiog paimti ir vieną dieną išmesti ją iš savo gyvenimo. Portale lrytas.tv turiu internetinę laidą „Laiminga pora“, tad nuo kamerų toli nepabėgau. Dažnai tenka dalyvauti visokiuose muzikiniuose projektuose.

Tiesiog tai, kad šiuo metu nebedainuoju merginų grupėje ar kad nematyti manęs dainuojančios scenoje, nereiškia, jog atsiribojau nuo muzikos. Gal ruošiu kokias staigmenas (šypteli)?

Įsimintiniausia kelionė, kurioje esate buvusi?

Aš esu geriausia keliautoja (šypsosi)! Mano vyras visada organizuoja keliones, esu iš tų žmonių, kuriems visada visur gerai, visada viskas tinka. Dažniausiai nesirenku nei šalies, nei viešbučių, nei to, ką veiksime per keliones, – man didžiulis malonumas, kai mano vyras tai padaro už mane, tada kiekviena kelionė tampa netikėtumu man pačiai. Jei reikėtų išskirti įspūdingiausias šalis, tai būtų Brazilija ir Tailandas.

Kokios grožio procedūros jums atrodo būtinos, o ko labiausiai nemėgstate?

Tikriausiai apie manikiūrus, pedikiūrus ir plaukelių šalinimą net neverta kalbėti, nes tai yra savaime suprantami dalykai. Taip pat plaukų dažymas. Manau, kad čia net ne procedūros, o elementari higiena. Aš nevaikštau į SPA, nesidarau masažų ir nesilepinu kiekvieną savaitę. Gyvenu taip ir noriu gyventi taip, kad nelipčiau per save ir nesiimčiau tokių procedūrų, kurios man nepatinka.

Neringa Zeleniūtė ir Simona Nainė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Neringa Zeleniūtė ir Simona Nainė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Ar esate taupi? Kam daugiausia išleidžiate pinigų, o kokiems dalykams jų gaila?

Kartais esu išlaidi, o kartais labai taupi. Džiaugiuosi tuo, kad moku gyventi ir su pinigais, ir be jų. Tikriausiai tai yra mano mamos nuopelnas. Visada žavėjausi ja ir stebėjau ją, kaip ji randa balansą finansų sferoje. Man labai patinka dalytis – jeigu turiu, nieko negaila. Jei neturiu, nesidaliju. Dabar, kai mano sąmoningumo lygis aukštesnis, gyvenu dar kitaip. Moku atiduoti tik dešimtinę, nenuskriausdama savęs ir padėdama kitiems. Negailiu sau, nes žinau, jog esu verta ir daug dirbu tam, kad gyvenčiau taip, kaip noriu. Man niekas nieko nepaduoda ant lėkštutės. Kiek ir kaip dirbi, tiek ir turi. Aš niekada negailėsiu pinigų geriems veido kremams ir geriems kvepalams.

Kokia viešumo, populiarumo kaina? Ko tenka atsisakyti, kaip save riboti?

Galvosite, kad meluoju, bet aš visiškai nejaučiu jokios populiarumo naštos. Galbūt todėl, kad augau tame pasaulyje ir man viskas tapo savaime suprantamu dalyku. Aš nieko neatsisakau. Esu tokia, kokia esu. Arba žmonės mane myli tokią, kokia esu, arba ne. Pats blogiausias dalykas, kurį galime padaryti šiame gyvenime, – stengtis keisti žmones ir nemokėti priimti jų tokių, kokie jie yra. Jei tai susiformavusi asmenybė, galima keisti tiek ir tą, kiek ir ką norisi, – žmogus yra toks, koks yra, ir arba priimame jį tokį, arba ne. Niekada negalvojau, kad man reikia kam nors kur nors įtikti. Taip, pasimokau iš situacijų, klaidų, pažinčių, nutikimų. Viską išsianalizuoju ir išnarstau po kaulelį. Suvokiu, kur buvo padaryta kas nors ne taip, ir žinau, kad visa tai yra tik pamoka man.

Ar esate laiminga? Kas jums suteikia šį jausmą, gyvenimo pilnatvę?

Sako, kad laimė mėgsta tylą. Ir aš tuo tikiu. Esu laiminga ir pilna.

Trumpa dosjė

Mėgstamiausia spalva. Juoda.

Akių spalva. Mėlyna.

Svajonių šalis. Japonija.

Geriausia perskaityta knyga. Louise L. Hay „Pamilk save ir būk laimingas“.

Žaviausia epocha. Modernizmas.

Prietaras. Kaip šauksi – taip atsilieps.

Autoritetas. Žmogus.

Koks gyvūnas būtumėte? Šuo.

Kas jums yra romantika? Gėris mūsų gyvenime.

Didžiausia baimė. Vorai ir bitės.

Mėgstamiausias metų laikas. Pavasaris.

Erzinanti žmogaus savybė. Nenorėjimas išmokti (žinoti) daugiau.

Ko taip ir neišmokote? Ispanų kalbos, nors labai noriu.

Naujausi straipsniai