Paprastai galvojame, kad gyvenimo partneris turi būti kartu ir mūsų sielos draugas. Tačiau realybėje tai nepasitaiko dažnai – yra skirtumų tarp šių sąvokų. Su gyvenimo partneriu mes nugyvename gražų ir saugų gyvenimą, pasikliaujame tuo žmogumi, o sielos draugas ateina į mūsų gyvenimą, kad kažko mus išmokytų, pakylėtų ir... paliktų skaudančia širdimi.
Kitaip nei sielos draugai, gyvenimo partneriai lieka su mumis visą gyvenimą, nepriklausomai nuo aplinkybių ir iššūkių.
Mūsų sielos draugais gali būti artimieji: šeimos nariai ar draugai, nebūtinai mylimieji. Jie ateina į mūsų gyvenimus tam, kad paskatintų mūsų geriausias savybes ir galėtume pakeisti savo gyvenimą. Sielos draugai reikalingi tam, kad pakeltų mus į aukštesnį suvokimo lygmenį. Jie yra panašūs į mus, bet mūsų gyvenime egzistuoja tik tam tikrą laiko tarpą (jei tai ne šeimos nariai) – tol, kol atlieka savo misiją.
Gyvenimo partneriai, palydovai turi panašius pomėgius arba gyvenimo siekius, kaip ir mes. Jie paskatina eiti pirmyn ir, kitaip nei sielos draugai, lieka su mumis visą gyvenimą, nepriklausomai nuo aplinkybių ir iššūkių, su kuriais tenka susidurti.
Emocinis arba intelektualinis ryšys
Esminis skirtumas – kaip mes emociškai susiję su jais.
Sielos draugus sutinkame tada, kai mums labai reikia artumo ir tam esame pasiruošę. Su sielos draugais jaučiame labai artimą emocinį ryšį. Santykis su jais yra intensyvus ir kupinas permainų, išgyvenama visa skalė emocijų. Jei sielos draugas yra kartu ir mylimasis, tokia patirtis dažniausiai baigiasi sudaužyta širdimi. Išsiskyrimas palieka gilų randą, tačiau kartu ir daug pamoko.
Gyvenimo partnerius sutinkame, kai esame ramūs iš vidaus, mylime ir priimame save tokius, kokie esame. Jie ateina į mūsų gyvenimą tada, kai širdyje nebejaučiame tuštumos, kurią būtina užpildyti (dėl to noro nebūti vieniems neretai pasitaiko nereikšmingų santykių). Tai ne šiaip meilė, tai ilgalaikis ryšys.
Sutikus sielos draugą atrodo, kad pažinojote jį visą gyvenimą, jūsų vaikystė prabėgo panašiai arba taip pat. Sielos draugą suprantate iš pusės žodžio, žinote jo troškimus ir siekius, žinote, kaip jis jaučiasi, ir tai labai traukia.
Tokie santykiai gali būti destruktyvūs, nes kiekvienas kitame įžvelgia savo ydas, tai tarsi veidrodis, kuriame matyti ir tai, ko nenorėtumėte matyti.
Tokie santykiai gali būti destruktyvūs, nes kiekvienas kitame įžvelgia savo ydas, tai tarsi veidrodis, kuriame matyti ir tai, ko nenorėtumėte matyti. Santykiai primena linksmuosius kalnelius, yra įdomūs, bet kartu ir sudėtingi.
O štai gyvenimo partneris paprastai būna mūsų priešingybė, augęs kitokioje aplinkoje, ir tie skirtumai paskatina ryšį: jūs norite sužinoti apie jį, atrasti naujų vertybių. Jūs papildote vienas kitą.
Su gyvenimo partneriu būti lengviau nei su sielos draugu, tai virsta į draugystę ir į meilę. Tai intelektualinis, lengvai besivystantis ryšys, kuriam palaikyti nereikia pastangų. Ir čia negalioja posakis, kad santykiai – tai darbas. Gyvenimo partneriai sukuria darnias santuokas, tačiau kartu išsaugo individualumą. Jų nesieja toks stiprus emocinis ryšys kaip sielos draugų, tad ir širdies skausmo čia mažiau.
Po sielos draugo – gyvenimo palydovas
Kartais tas pats žmogus gali būti ir vienas, ir kitas, tai įvyksta palaipsniui. Gyvenimo partnerį mes pasirenkame, o sielos draugą mes atrandame.
Dažniausiai žmonės svajoja suktikti savo sielos draugą ir nugyventi su juo visą likusį gyvenimą. Tačiau, kaip yra pastebėjusi bestselerio „Valgyk, melskis ir mylėk“ autorė Elizabeth Gilbert, „Sielos draugo tikslas yra sukrėsti tave, šiek tiek sumenkinti tavo ego, parodyti tavo ydas ir priklausomybes, sudaužyti tavo širdį, kad nauja šviesa galėtų ten patekti, padaryti tave tokį nusivylusį ir praradusį kontrolę, kad pakeistum savo gyvenimą.“
Taigi po išsiskyrimo su sielos draugu, išmokę gyvenimo pamokų ir pakilę į aukštesnį lygmenį, sudaužyta, bet atvira širdimi jūs tikriausiai sutiksite savo gyvenimo partnerį. Jį gerbsite, mylėsite, tai bus kompanionas, kuris lydės jus visos kelionės, kuri vadinasi gyvenimas, metu.