Pastaruoju metu daugelis mūsų esame apsėsti ekologijos idėjų: stengiamės saugoti gyvūnus, tausoti miškus, taupyti vandenį bei elektros energiją, mažiau vartoti, rūšiuoti šiukšles... O štai apie savo pačių sielos ir minčių ekologiją susimąstome, deja, retokai...
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiandien daugelis mūsų gyvename tikrai gerai. Na, bent jau patogiai: automobiliais, lėktuvais ar laivais galime greitai ir be didelio vargo pasiekti tolimiausius pasaulio kampelius; turime internetą, todėl reikiama informacija mums pasiekiama dvidešimt keturias valandas per parą; o mobilieji telefonai garantuoja, kad prireikus surasime vienas kitą net vidury nakties. Vis dėlto mūsų psichinė sveikata kasdien prastėja. Depresiją, nerimą ir stresą šiandien mokslininkai vadina XXI amžiaus maru. Jungtinių Tautų Organizacija prognozuoja, kad 2020 metais psichikos ligų skaičius pralenks net sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kas mus teršia labiausiai?
Jei paklaustume sveikatos specialistų, kas taip sparčiai gadina mūsų psichinę sveikatą, jie išvardytų be galo daug priežasčių: vis greitėjantis gyvenimo tempas, vienatvė, nesaugumo jausmas, technologijų sukeliamas stresas, globalizacija ir net ore, vandenyje ar maiste esančios cheminės medžiagos. Dar kiti dėl visų mus užpuolusių ligų apkaltintų kiekviename žingsnyje brukamas reklamas ar priklausomybę nuo interneto. Tenka pripažinti – jie visi teisūs. Todėl plačiau apie didžiausius mūsų sielos ramybės ir minčių skaidrumo drumstėjus verta sužinoti ir jums.
Triukšmas
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos Jungtinių tyrimo centro, triukšmas yra vienas labiausiai paplitusių teršalų, sukeliančių didelių sveikatos sutrikimų. Teigiama, kad apie 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų kenčia nuo triukšmo dieną ir 20 proc. – nuo triukšmo naktį. Didžiausiais triukšmo šaltiniais laikomos gatvės, automobilių magistralės, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, pramoniniai ir komerciniai rajonai, viešosios šventės ir masiniai renginiai. Kasdien buityje naudojami prietaisai, tokie kaip televizorius, dulkių siurblys, muzikos centras, skalbiamoji mašina, indaplovė ar vaikų žaislai, taip pat yra laikomi triukšmo šaltiniais.
Nuolatinis triukšmas kenksmingas tuo, kad dirgina mūsų nervų sistemą. Tai sukelia nerimą, agresyvumą, prastėja mūsų atmintis, sutrinka miegas. Negana to, manoma, kad triukšmas susijęs su depresija, neuroze, širdies ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimais, o kraštutiniu atveju dėl triukšmo galime netekti klausos. Žinoma, triukšmo neišvengsime, bet galime dažniau pabūti tyloje. Pamėginkite per dieną bent kelias minutes pabūti kuo tylesnėje aplinkoje ir pamatysite, kaip tapsite ramesni, išmoksite susikaupti.
Perdegę jausmai
Prisiminkite, kaip susijaudinote, kai pirmą kartą per televizorių pamatėte Afrikoje badaujantį vaiką. Gal net nusprendėte juos remiančiam fondui paaukoti šiek tiek pinigų. Kai šį vaizdą rodė trečią, dešimtą ir penkiasdešimtą kartą, jis tapo įprastas, o jūsų užuojauta ėmė ir ištirpo kaip paskutinis sniegas pavasarį. Galiausiai šis vaizdas jums taip įgrįso ir ėmė erzinti, kad jį pamačiusi iškart perjungiate kitą kanalą.
Daug ir dažnai brukami stiprūs emociniai dirgikliai galiausiai atbukina mūsų jautrumą. Yra paskaičiuota, kad mes, europiečiai (ką jau kalbėti apie amerikiečius), per dieną žiūrėdami televizorių ar naršydami internete pamatome apie dešimt žiaurių vaizdų: žudynių, šaudymų, prievartavimų ar užpuolimų. Agresija persunkta žiniasklaida taip paveikia mūsų psichiką, kad galiausiai tampame viskam abejingi. Nei prievartavimai, nei kankinimai, nei žudynės ar iškrypėliška pornografija mūsų jau nebešokiruoja.
Informacijos perteklius
Ilgai informacija buvo laikoma didžiausiu XXI amžiaus žmogaus turtu. Sakoma, kad tas, kuris valdo informaciją, valdo pasaulį. Iš tiesų šiandien be informacijos negalėtume žengti nė žingsnio, bet ar neperlenkiame lazdos? Ieškome ir gauname informaciją visur ir visada: kalbamės telefonu stovėdami eilėje, vaikščiodami parke klausomės muzikos per ausinukus, o sėdėdami koncerto salėje rašome trumpąsias žinutes ar tikriname savo „Facebook“ profilį.
„Pew“ tyrimų centro duomenimis, JAV paaugliai vidutiniškai išsiunčia 50 trumpųjų žinučių per dieną. „Kaiser“ šeimos fondo tyrėjai paskelbė, kad 8–18 metų amerikiečiai per dieną elektroniniais prietaisiais naudojasi vidutiniškai apie 7,5 valandos.
Galiausiai nuo neaprėpiamo informacijos kiekio mums ima skaudėti galvą, jaučiamės apduję, pavargę, nervingi ir nemokame susikaupti. Mūsų smegenys „užbombarduojamos žodžiais“ ir perkraunamos informacija. Kalifornijos universitete tyrinėta, kaip keitėsi žodžių skaičius JAV. Pasirodo, per tris dešimtmečius (nuo 1980 m. iki 2008 m.) jų padaugėjo daugiau nei dvigubai, nuo 4.5 iki 10.845 trilijono. Tyrime skaičiuotas visas informacijos kiekis per televiziją, radiją, internetą ir kitas medijas 2008 m. įvertintas 3.8 mln. gigabaitų.
Mokslininkai teigia, kad informacijos gausėjimas keičia žmogaus elgesį, mąstymo būdą. Jie linkę manyti, jog kraštutiniu atveju tai gali pakeisti ir žmogaus smegenų struktūrą: atsiras naujos smegenų ląstelių rūšys ir pasikeis nervinės jungtys smegenyse. Tai itin aktualu jaunajai kartai, kuri ypač daug laiko praleidžia naršydama internete ar žiūrėdama televizorių. Tyrėjų nuomone, dėl nuolat gaunamos paviršutiniškos informacijos gali atbukti gebėjimas jausti ir noras bendrauti.
Tvarkingi namai
Namai turėtų būti mūsų ramybės uostas, vieta, kurioje galėtume pasislėpti nuo miesto triukšmo ir nesibaigiančių darbų. Vis dėlto dažnai nutinka taip, kad juose mus pasitinka krūva neplautų indų ir visu garsu veikiantis televizorius. Kaip šią padėtį ištaisyti?
Vienu iš būdų gali tapti šiandien visame pasaulyje gerai žinoma senoji Rytų filosofija zen. Vadovaujantis pagrindiniais zen skelbiamais teisingo gyvenimo būdo principais – ramybe, švara, tyrumu, atvirumu ir saiku, kuriami ir namų interjerai. Zen interjero kūrėjai sako, kad svarbiausia, jog namuose esantys daiktai kuo mažiau stimuliuotų jūsų jusles. Nuolat užuosdami aštrius kvapus, matydami ryškias spalvas ir girdėdami triukšmą, pamirštame, kokia nuostabi aplinka pati savaime. Lygiai taip, kai apsinuodiję dieną ar dvi geriame tik vandenį ir pagaliau, gavę dubenėlį vištienos sultinio, suprantame, koks iš tiesų skanus yra maistas.
Antroji taisyklė – atsikratyti visų nenaudojamų daiktų. Suabejojote, ar kuris daiktas jums reikalingas? Atsikratykite jo. Atkreipkite dėmesį į jus supančias spalvas. Kurios iš jų džiugina, ramina, o kurios kelia pyktį ir erzina? Įrengdami ir dekoruodami namus, į šiuos savo pojūčius atkreipkite daugiau dėmesio.
Jei jums nepavyksta pakeisti visų namų, susikurkite bent vieną ramybės kampelį, kuriame galėtumėte pailsėti ir nurimti po sunkios dienos. Čia pamerkite ar pasodinkite mėgstamą gėlę, pasidėkite ar pasikabinkite paveikslėlį, kuris jus įkvepia ar priverčia nusišypsoti. Leiskite sau bent dešimt minčių per dieną pabūti ten, kur jums gera ir ramu.
Harmonija biure
Daugelis mūsų darbe praleidžiame daugiau nei 40 valandų per savaitę, todėl norėdami gyventi išties harmoningai privalome pasirūpinti ne tik namų, bet ir savo kabineto aplinka. Gal nustebsite, bet tai padaryti visai paprasta. Anot mokslininkų, užtenka ant darbo stalo pasistatyti keletą augalų ir dažniau žiūrėti pro langą. Prie tokios išvados leido prieiti prieš keletą metų Teksaso (JAV) universiteto docentės Tinos Marie (Waliczek) Cade kartu su kolegomis atliktas pasitenkinimo darbu tyrimas. Jo rezultatai parodė, kad žmonės, dirbantys biuruose, kuriuose yra augalų ir pro langus matyti žaluma, labiau patenkinti tiek savo pareigomis, tiek darbo rezultatais. Jie taip pat geriau sutaria su vadovais, bendradarbiais ir pozityviau vertina bendrą darbo pobūdį. Maža to, darbuotojai, dirbantys augalais pagyvintoje aplinkoje, linkę save laikyti laimingesniais nei tie, kurie tokių darbo sąlygų neturi. Tyrimas atskleidė ir tai, kad darbuotojų pasitenkinimą darbu ir savijautą lemia geras biuro vėdinimas bei šviesos kiekis. Tai dar kartą patvirtina mokslininkų nuomonę, kad nepalankios aplinkos sąlygos gali turėti neigiamos įtakos tiek darbuotojų pasitenkinimu darbu, tiek bendrai jų emocinei, taip pat ir fizinei sveikatai.
Taigi panorėję savo darbo kabineto aplinką bei savijautą galite pakeisti nors ir šiandien – įsigykite vieną kitą kambarinę gėlę, dažniau į kabinetą įleiskite šviežio oro ir nesėdėkite tamsoje. Psichologai sako, kad tamsias patalpas ir niūresnes dienas gali „pašviesinti“ net prieš jūsų nosį pakabintas piešinys su ryškiai geltonai nuspalvinta saule.